Nuo 2020 m. gruodžio stebimas bitkoino kainos augimas pastarosiomis dienomis pasiekė rekordą – beveik 35 tūkst. JAV dolerių. Tačiau besinaudojantys šia kriptovaliuta prie tokių kalnelių jau turėtų būti pripratę.
2017 m., kai girdėjosi daugiausia triukšmo dėl bitkoino, jo kaina gruodį siekė beveik 20 tūkst. JAV dolerių. Vis dėlto per naktį išdygę nauji milijonieriai savo laime negalėjo ilgai pasidžiaugti – jau po metų kaina tesiekė 3,2 tūkst. 2019 m. ji dar kartą pakilo iki 13 tūkst., tačiau vėliau ir vėl smuko.
Kaip aiškino analitikai, dar 2009 m. sukurtos valiutos kainą 2017 m. išpūtė individualūs investuotojai. Bankai iškart suskubo perspėti naujuosius entuziastus – naudoti kriptovaliutą rizikinga, nes trūksta pasitikėjimo, užtikrintumo ir skaidrumo, ką įprastai suteikia bankai. Kriptovaliutos iš tiesų turi prastą reputaciją, kadangi ja ypač lengva naudotis nusikaltėliams ir sukčiams plaunant pinigus ar sekant vartotojų duomenis.
Tačiau kriptovaliutų mėgėjai vilties neprarado. Nors Lietuvos bankas vis dar draudžia finansų rinkos dalyviams gauti mokėjimus virtualiuoju turtu, vis daugiau prekybos vietų, ypač elektroninėje erdvėje, bitkoiną priima atsiskaitymams – pavyzdžiui, Pigu.lt ar „Topo centras“. Bitkoinų taip pat galima įsigyti ir „Narvesen“ ar „Lietuvos spaudos“ kioskuose. Kai kurios įmonės ar investiciniai fondai nedidelę savo turto dalį laiko kriptovaliutomis. Tiesa, skirtingai nei auksas, kurio galutinis likutis pasaulyje nėra žinomas, bitkoinų gali būti tik 21 mln. Laisvėjant visuomenės požiūriui ir plėtojant naujas technologijas, panašu, kad ir bankai turės ilgainiui prisiderinti.
Šįkart, pasak ekspertų, bitkoino kaina šovė į viršų daugiausia dėl investicijų iš finansų sektoriaus ir spekuliacijų. „Luminor“ vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas teigė, kad tokį sprendimą, kai investuotojas nedidelę dalį savo portfelio – kelis procentus – investuoja į kriptovaliutą siekdamas spekuliuoti, galima pateisinti. „Tačiau teko girdėti atvejų, kai žmonės pasiskolina labai daug pinigų, investuoja į kriptovaliutas ir tada tokia situacija baigiasi labai blogai – galima net palyginti su kazino“,– svarstė jis.
Jo nuomone, toks staigus bitkoino kainos kilimas susijęs su bendromis investuotojų pasaulinėmis tendencijomis. „Kyla praktiškai visų turto klasių kainos, pinigų į rinką įlieta nemažai, o alternatyvų investuoti mažėja – akcijų kainos ir taip pakankamai aukštai pakilusios, obligacijos, anksčiau buvusios fiksuoto pajamingumo investicijomis, dabar tapo fiksuoto nuostolingumo investicijomis dėl neigiamų palūkanų, tad investuotojai dalį savo investicijų nukreipia būtent į kriptovaliutas, norėdami apsidrausti“, – sakė jis.
Įtakos gali turėti ir technologiniai pokyčiai bei augantis investavimo platformų, leidžiančių investuoti į instrumentus, netiesiogiai susijusius su kriptovaliutų kainomis ir jų pokyčiais, populiarėjimas. „Be to, ir koreliacija tarp bitkoino ir akcijų indeksų pastaruoju metu yra labai išaugusi – jei kyla indeksas, kyla ir bitkoino kaina“,– pastebėjo pašnekovas.
Vis dėlto Ž. Mauricas priminė, kad kriptovaliutų rizika niekur nedingsta: „Praktinis pritaikomumas yra ribotas, tikėtina, kad toks ir išliks, be to, išlieka ir nemaža grėsmė, kad tokios valiutos gali būti naudojamos pinigų plovimui ar panašioms veikloms“.
*****susije*****
Pasak jo, Vakarų šalys kol kas skeptiškai žiūri į tokių valiutų naudojimą, o žmonės, kurie jomis prekiauja, yra po institucijų padidinamuoju stiklu. „Būtent dėl šios priežasties tas praktinis pritaikomumas bent jau kol kas, kol nėra išspręstos tokios problemos, liks ribotas, ir tai yra labiau spekuliacinė priemonė“,– pridūrė ekonomistas.
Ilgainiui bitkoinui atsiranda ir konkurentų – kitų kriptovaliutų, tokių kaip ethereum (vieneto kaina – 1138 JAV dolerių), tether (1 JAV doleris) ar litecoin (164 JAV doleriai), kurios galimai bus pranašesnės technologine prasme. „Kaina gali užaugti ir dešimt kartų, bet ilgalaikis investuotojas turi atsiminti, kad tai vis dar yra žaidimas, kurį smagu žaisti, kol žaidžia visi, tačiau reikia mokėti ir laiku išeiti“,– teigė Ž. Mauricas.
