Meniu
Prenumerata

pirmadienis, liepos 4 d.


INFLIACIJA
Ch. Lagarde: ECB iki III ketvirčio pabaigos „greičiausiai“ užbaigs neigiamų palūkanų erą
BNS
Scanpix
Ch. Lagarde.

Europos Centrinis Bankas (ECB) iki rugsėjo pabaigos greičiausiai užbaigs neigiamų palūkanų normų erą, pirmadienį pareiškė su kylančia infliacija kovojančios euro zonos centrinio banko vadovė Christine Lagarde.

ECB „greičiausiai galės iki trečiojo ketvirčio pabaigos pasitraukti iš neigiamų palūkanų normų teritorijos“, parašė Ch. Lagarde tinklaraštyje.

Visų pirma, ECB obligacijų pirkimo skatinamosios programos užbaigimas „pačioje trečiojo ketvirčio pradžioje“ sudarys galimybes „mūsų posėdyje liepą pradėti normų kėlimo procesą“, pažymėjo ji.

Euro zonos centrinio banko palūkanų normų padidinimas būtų pirmasis per daugiau kaip dešimtmetį.

ECB nustatytos palūkanų normos šiuo metu yra rekordiškai mažos, o indėlių palūkanų norma net yra neigiama ir sudaro minus 0,5 proc., o tai reiškia, kad bankams tenka mokėti už savo indėlius euro zonos centriniame banke, kuris daug metų įgyvendino skatinamąją pinigų politiką, siekdamas paskatinti Europos ekonomikos augimą.

ECB Valdančiosios tarybos nariai pastaruoju metu vis atkakliau ragino Ch. Lagarde palūkanų normas padidinti anksčiau, o ne vėliau, nes infliacija euro zonoje smarkiai įsibėgėjo.

Ch. Lagarde anksčiau įrodinėjo, kad spartus vartotojų kainų kilimas, kurį iš dalies skatino nykstantis COVID-19 pandemijos poveikis, po kelių mėnesių sulėtės.

Tačiau Rusijos karas Ukrainoje visiškai sujaukė padėtį. Be kita ko, vėl padaugėjo sutrikimų tiekimo grandinėse ir atsirado įvairių svarbių prekių ir žaliavų, įskaitant kviečius ir metalus, deficitas.

Aukštyn sparčiai kopia ir energijos kainos, Vakarų šalims, įskaitant Vokietiją, stengiantis mažinti priklausomybę nuo rusiškų energijos išteklių.

Metinė infliacija euro zonoje balandį pakilo iki 7,5 proc., pasiekusi aukščiausią bendros valiutos bloko istorijoje lygį ir gerokai viršijusi ECB taikomą tikslinį 2 proc. lygį.

Vartotojų kainų kilimą skatina energijos brangimas, kurį lemia Rusijos invazija į Ukrainą ir dėl kurio įvairūs kiti centriniai bankai jau ėmėsi didinti savo palūkanų normas.

Pavyzdžiui, Federalinio rezervo sistema (FRS) savo paskutiniame posėdyje gegužės pradžioje padidino bazinę palūkanų normą iš karto 50 bazinių punktų – labiausiai nuo 2000 metų. O Anglijos bankas padidino savo normą ketvirtą kartą iš eilės.

Bet koks normos padidinimas aukščiau nulio priklausys nuo „infliacijos perspektyvų“, pareiškė Ch. Lagarde.

Jeigu bus matyti, kad prognozuojamas infliacijos lygis stabilizuojasi arti ECB nustatyto tikslinio 2 proc. lygio, „bus tinkama“ dar padidinti normą.

Komentuodamas Ch. Lagarde įrašą tinklaraštyje, „Commerzbank“ vyresnysis ekonomistas Michaelis Schubertas pareiškė manąs, kad ECB „kiekviename iš savo septynių posėdžių nuo liepos iki“ kitų metų „balandžio didins indėlių palūkanų normą 25 baziniais punktais“.

Galiausiai ši norma bus padidinta iki 1,25 proc., pažymėjo jis ir įspėjo, kad ECB gali tekti padaryti daugiau norint pažaboti infliaciją.

ECB pinigų politikos formuotojai sprendimus dėl tolesnių veiksmų krypties priims birželio 9 ir liepos 21 dienomis įvyksiančiuose posėdžiuose.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 05 23 13:23
Spausdinti