@ecb/TwitterEuropos Centrinis Bankas (ECB) mano, kad ir toliau didins palūkanų normas kovodamas su sparčiai augančia infliacija, pirmadienį pareiškė jo prezidentė Christine Lagarde, nepaisant to, kad ekonominė veikla lėtėja ir didėja nuosmukio baimė.
ECB šį mėnesį padidino palūkanų normas rekordiniais 75 baziniais punktais, vartotojų kainoms euro zonoje pasiekus istoriškai aukštą lygį, kurį lėmė sparčiai išaugusios energijos kainos po Rusijos invazijos į Ukrainą.
Kreipdamasis į Europos Parlamento komitetą Briuselyje, Ch. Lagarde pakartojo, kad prieš akis laukia daugiau palūkanų normų didinimų.
„Tikimės toliau didinti palūkanų normas per kelis ateinančius susitikimus, kad sumažintume paklausą ir apsisaugotume nuo didesnės infliacijos įsitvirtinimo“, – sakė ji.
Pareigūnė pridūrė, jog ECB tikisi, kad dėl didelės infliacijos ir lėtėjančios vartotojų paklausos, o centriniams bankams visame pasaulyje didinant skolinimosi išlaidas, „ekonominė veikla artimiausiais ketvirčiais labai sulėtės“.
Ch. Lagarde pažymėjo, kad ECB prognozės vis dar numato augimą euro zonos augimą 2023 metais, tačiau pridūrė, jog esant „blogesniam scenarijui“, euro zona gali panirti į recesiją.
„Atsižvelgiant į neapibrėžtumo lygį <...> sunku numatyti, koks bus tikrasis rezultatas [2023-aisiais]“, – teigė ji.
„Bet tai tikrai bus sunkūs metai“, – mano ECB vadovė.
Ji pridūrė, kad „aukštesnės energijos ir maisto kainos ypač kenkia labiausiai pažeidžiamiems namų ūkiams, o prieš pasitaisydama padėtis dar labiau pablogės“.
Visgi visos priemonės tokiems namų ūkiams remti turėtų būti „laikinos ir tikslinės“, pridūrė ji.
Rugpjūtį euro zonoje metų infliacija pakilo iki 9,1 proc. – rekordiškai aukšto lygio ir gerokai viršijo ECB siekiamą 2 proc. tikslą.
Stiprėja susirūpinimas dėl gresiančio nuosmukio, ypač Vokietijoje, o daugybė tyrimų rodo, kad Europos varikliu vadinama šios šalies ekonomika traukiasi.
Kainų kilimą paskatino sparčiai augančios energijos sąnaudos, Rusijai nutraukus svarbų dujų tiekimą.
