Meniu
Prenumerata

pirmadienis, gegužės 16 d.


LIETUVOS EKONOMIKA
Dalis ekonomistų Lietuvoje jau mato recesiją, kiti jos neprognozuoja
BNS
BNS foto

Dalis ekonomistų ir analitikų neatmeta, kad Lietuvos ekonomiką šiemet gali ištikti recesija. Jų vertinimu, situacija priklausys nuo Rusijos karo Ukrainoje eigos, tačiau pasekmės dėl Vakarų sankcijų Rusijai bei pasaulinių energijos kainų šuolio reikšmingai paveiks ūkio raidą.

Naujienų agentūra BNS paprašė 15-likos ekonomikos ekspertų įvertinti, kaip Rusijos karinė invazija į Ukrainą galėtų paveikti ekonomikos plėtrą ir ar Lietuvos ūkį šiemet gali ištikti recesija. Šeši ekonomistai teigia, kad recesija galima, penki jos neprognozuoja. Dar trys ekonomistai nurodė, kad poveikis ekonomikai priklausys nuo įvairių veiksnių, o vienas – kad recesija galima, bet tai nėra labiausiai tikėtinas scenarijus.

Šeši iš 15-likos apklaustų ekspertų mano, kad recesija šiemet galima ir visoje Europos Sąjungoje, o penki jos neprognozuoja. Dar trys nurodė, kad recesijos tikimybė yra maža, o vienas teigė, kad priklausys nuo įvairių veiksnių. Kai kurie ekspertai mano, kad situacija didina stagfliacijos tikimybę.

Recesijos tikimybę didina auganti infliacija

Dalies apklaustų ekspertų nuomone, Lietuvos ekonominė ir energetinė priklausomybė nuo Rusijos nėra didelė, tad nutrūkę verslo ir prekybos ryšiai su ja Lietuvai neturės didelio neigiamo poveikio, tačiau karas Ukrainoje dar labiau išaugins infliaciją. Be to, išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas gali sumažinti vartotojų ir verslo lūkesčius, o tai gali lemti vidaus vartojimo ir investicijų susitraukimą.

„Rusijos invazija į Ukrainą šliūkštelės dar daugiau žibalo į jau ir taip skaisčiai liepsnojantį infliacijos laužą, o laužo ugnis gali sudeginti visą Lietuvos ekonomikos augimą 2022 metais“, – sakė banko „Luminor“ ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė mano, kad Lietuvos ūkį gali ištikti ne tik techninė recesija – anot jos, metinis BVP pokytis gali būti arti nulio ar net neigiamas.

„Karas, kad ir kaip baisu, panašu, užsitęs. Istorinius rekordus mušančios žaliavų, energetikos nešėjų kainos ir vartojimo prekių bei paslaugų infliacija vartotojams jau porą ketvirčių yra gerokai prismaugusios realią plėtrą. Tokiomis aplinkybėmis būtų sunku pralenkti euforinius 2021-uosius, sukūrusius itin solidžią palyginamąją bazę“, – teigė ji.

Pasak I. Genytės-Pikčienės, šiemet iš esmės keičiasi įmonių bei gyventojų lūkesčiai, vyrauja atsargumas, vengiama rizikos, o tai, anot jos „lyg rankinis stabdis ekonomikai“.

SEB ekonomisto Tado Povilausko teigimu, yra didelė tikimybė, kad šiemet antrąjį ir trečiąjį ketvirčius Lietuvos BVP ketvirtiniai pokyčiai bus neigiami, todėl tai techniškai reikštų trumpalaikę recesiją. Tačiau kokia ji bus, priklausys nuo karo Ukrainoje karo eigos, tolesnių sankcijų Rusijai bei kaip greitai ir už kokią kainą žaliavų importuotojams pavyks atrasti naujų tiekėjų.

„Jeigu 2014 metais dėl Rusijos sankcijų buvo eksporto rinkų pokyčių metas, tai dabar turime ir turėsim importo rinkų pokyčių metą ir dar per anksti pasakyti, ar tikrai sėkmingai išplauksime“, – sakė T. Povilauskas.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentė Giedrė Dzemydaitė sako, kad karinis konfliktas gali atbaidyti, pavyzdžiui, studentus, atvykti studijuoti į šalį.

Pasak Ž. Maurico, susilpnėjęs zloto kursas taip pat didins vykstančiųjų apsipirkti į Lenkiją gyventojų srautą.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas mano, kad recesijos galimybė neatmetama, jei išliktų aukštos žaliavų kainos ir grandinių trūkinėjimas tęstųsi ilgiau nei pusmetį.

Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto dėstytojas Nerijus Černiauskas sako, kad recesijos tikimybė Lietuvoje nėra didelė, tačiau karui užsitęsus jos rizika augs.

Šlubuojantis ekonomikos augimas

Vis dėlto dalis ekonomistų prognozuoja, kad Lietuvos bendrojo vidaus produkto augimas šiemet gali sulėtėti, tačiau nebus neigiamas.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, recesija nėra labiausiai tikėtinas scenarijus. Anot jo, vienas tikėtinų neigiamų poveikių yra susijęs su daugelio žaliavų kainų šuoliu – jis prislopins vartojimo augimą, bet jo nesustabdys. Dėl šių veiksnių tikėtinas 2-3 proc. punkto lėtesnis BVP augimas nei buvo prognozuojama iki karo.

„Matysime trumpalaikę stagfliaciją – kainų šuolį ir šlubuojantį ekonomikos augimą, o ne recesiją“, – sako N. Mačiulis.

Bendrovės „Creditinfo Lietuva“ verslo plėtros ir strategijos vadovė Jekaterina Rojaka taip pat mano, kad atsižvelgiant į dabartinę ekonomikos situaciją ir bendrą atsparumą, labiausiai tikėtinas scenarijus – ekonomikos augimo letėjimas.

„Kita vertus, visiškai eliminuoti tokio scenarijaus negalėčiau dėl vyraujančio neapibrėžtumo ir išskirtinai aukštų geopolitinių rizikų“, – teigė ji.

Kauno technologijos universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė sako, kad BVP augimas gali mažėti, tačiau tikėtina ir hiperinfliacija. Tuo metu kitas šio universiteto profesorius Rytis Krušinskas sako, kad ekonomiką veiks ir iki karo pasiekti rezultatai, ir rengiamos strategijos, kaip persiorientuoti nuo Rusijos rinkos.

R. Krušinskas taip pat mano, kad vertinti tiesioginį poveikį Lietuvai per užsienio prekybos su Rusija rodiklius būtų per daug optimistiška. Anot jo, Lietuvos užsienio prekybos apimtys yra didelės ir su Vokietija, Lenkija, Prancūzija, Italija, Nyderlandai, o jo daug prekiauja su Rusija. Tačiau tikėtina, kad iki šių metų pabaigos rinkos suras alternatyvas ir tuomet paaiškės, kaip persiformuos ekonominių santykių mozaika.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva sako, kad bendras ekonomikos augimas priklausys ir nuo to, ar valstybės institucijos padės įmonėms prisitaikyti prie pokyčių, trumpindamos biurokratines grandines. Anot jos, išvengti recesijos gali padėti aktyvios įmonių investicijos.

„Karas Ukrainoje žymiai pablogina Lietuvos investicinį patrauklumą. Jeigu dėl krizės su Kinija dalis investuotojų atsisakė investicinių planų Lietuvoje, tai dabartinė situacija dar labiau sumažino Lietuvos investicinį patrauklumą. Stebint, kaip Vakarų pasaulio žmonės iš atsargumo atsisako net eilinių kelionių į mūsų regioną, galima nuspėti jų požiūrį į ilgalaikes investicijas. Tad visa ekonomikos augimo viltis yra jau veikiančios Lietuvoje įmonės“, – teigė ji.

E. Leontjevos teigimu, ekonomikos augimą gali palaikyti tos įmonės, nepaliestos nutrūkusių tiekimo grandinių arba sugebės greitai rasti naujų tiekėjų, jei kaštų struktūra leis įmonėms veikti pelningai, o į Lietuvą atvykstantys pabėgėliai ir sutvarkyta darbo migracija padės apsirūpinti darbo jėga.

Recesijos pavyks išvengti, jei karas greitai baigsis

Kai kurie ekspertai mano, kad recesijos Lietuvai pavyks išvengti su sąlyga, jei Rusijos karo Ukrainoje nebus eskaluojama. Kiti pabrėžia, kad recesijai kol kas nėra pagrindo.

Įmonės „Brandnomika“ ekonomistas Aleksandras Izgorodinas atkreipė dėmesį, kad kalbant apie 2022 metų Lietuvos ekonomikos rezultatą reikia turėti omenyje, kad pirmąjį 2021 metų pusmetį jos aktyvumą ribojo karantinas, kurio nėra pirmąjį šių metų pusmetį.

„Gyvenimas be karantino režimo teigiamai veiks tiek vartojimą Lietuvos viduje, tiek ir Lietuvos eksporto rodiklius. Rusijos-Ukrainos karinis konfliktas sulėtins Lietuvos ekonomikos augimą per didesnį verslo ir vartotojų neapibrėžtumą bei spartesnę infliaciją, tačiau neturėtų privesti Lietuvos iki recesijos“, – mano A. Izgorodinas.

Pasak jo, antrąjį šių metų pusmetį ar kiek anksčiau verslas ir vartotojai prisitaikys prie pokyčių ir ekonomikos aktyvumas susireguliuos, jei karinio konflikto intensyvumas nepadidės.

Tuo metu ISM universiteto profesorius Tadas Šarapovas sako, kad platesnės sankcijų Rusijai ir Baltarusijai pasekmės gali būti juntamos šių metų pabaigoje ir 2023 metais.

„Šiais metais Lietuvoje, tikėtina, išliks teigiamas ekonomikos augimas, jei karas neišplistų ir baigtųsi artimiausioje ateityje“, – teigė jis.

„Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė sako, kad tikėtinas šalies ekonomikos augimo lėtėjimas, tačiau ne recesija. Anot jos, pozityviai nuteikia numatomas gana spartus euro zonos ekonomikos augimas net ir vykstant karui Ukrainoje.

„Europos Centrinis Bankas prognozuoja 3,7 proc. augimą euro zonai. Kadangi Lietuvos ekonomikos raida labai priklauso nuo užsienio rinkų, o situacija jose prognozuojama pakankamai pozityvi, didelio ekonomikos sukrėtimo, kaip buvo 2009 metais, nesitikėčiau“, – sakė ji.

J. Kalendienė taip pat mano, kad valdžios svarstomos priemonės sumažintų infliacijos spaudimą perkamajai galiai.

ES – stagfliacijos, recesijos prognozės

Kai kurie ekonomistai, prognozuojantys recesiją Europos Sąjungoje, atkreipia dėmesį, kad ES prie pokyčių prisitaikyti reikia daugiau laiko nei mažoms ir lanksčioms ekonomikoms. Be to, a didžiųjų ES šalių prekybos apimtys su Rusija buvo kur kas didesnės nei Lietuvos.

Anot jų, kai kurių ES valstybių, ypač pietuose, atsigavimas po pandemijos ir taip buvo trapus, o dabar jos kenčia nuo aukštos infliacijos ir žaliavų kainų šoko.

„Europos Sąjungos diagnozė šiemet – stagfliacija, recesijos tikimybė irgi yra didelė“, – teigė I. Genytė-Pikčienė.

„Didelė ES šalių priklausomybė nuo energetinių resursų, turbulencija pasaulio prekių rinkoje ir iššaukta aukšta infliacija bei laipsniškas atsitraukimas skatinamosios pinigų politikos didina ne tik recesijos, bet ir stagfliacijos tikimybę ES. Apie tai byloja naujausios investuotojų apklausos ir smarkiai susitraukę verslo lūkesčiai“, – sakė J. Rojaka.

N. Mačiulis taip pat mano, kad labiau tikėtinas trumpalaikės stagfliacijos, o ne recesijos scenarijus. Anot jo, vienintelė reikšminga ES priklausomybė nuo Rusijos yra susijusi su energetinių išteklių importu, o didesnes kainas Europa turėtų iškęsti be reikšmingų neigiamų pasekmių.

Dalis ekonomistų mano, kad recesija Bendrijoje galėtų kilti, jei visiškai nutrūktų rusiškų gamtinių dujų ir naftos tiekimas, o tai lemtų dar didesnes energetikos resursų kainas ir galimą dujų ir elektros vartojimo ribojimą kai kuriose šalyse. Be to, ES ekonominė raida didele dalimi priklausys nuo konflikto Ukrainoje eigos.

„Ukrainos pergalės atveju galime tikėtis J formos atsigavimo, tad antroje šių metų pusėje ekonomika sugrįžtų į spartaus augimo vėžes ir recesijos, tikėtina, būtų išvengta. Įšaldyto konflikto atveju galime tikėtis U formos atsigavimo, tad šiais metais galima būtų tikėtis stagfliacijos, o 2023 metais ekonomika vėl turėtų sugrįžti į augimo kelią“, – sakė Ž. Mauricas.

„Ukrainos pralaimėjimo atveju galime tikėtis L formos dinamikos, nes išaugęs geopolitinis neapibrėžtumas bei prarasta Ukrainos rinka dėl sankcijų – Rusijai bei Baltarusijai – lemtų ilgesnio laikotarpio ekonominę stagnaciją Europos Sąjungoje“, – pridūrė jis.

Pasak T. Šarapovo, jei karas truks ilgesnį laiką, recesija būtų tikėtina dėl maisto ir energijos, žaliavų kainų, neapibrėžtumo dėl galimų Rusijos, Kinijos veiksmų. Neatmetama, kad recesija ES galėtų kilti 2023 metais, jei karas tęstųsi ilgiau ir ES patirtų smunkantį vidaus vartojimą bei mažėjančias tarptautinės prekybos apimtis, augančią infliaciją.

N. Černiauskas taip pat pastebi, kad didėjant kainoms centriniai bankai ES šalyse taikys vis griežtesnę monetarinę politiką, dėl kurios bus sunkiau skolintis pinigų – tai mažins paklausą, o įmonės mažiau gamins.

Kai kurie ekonomistai, neprognozuojantys recesijos, sako, kad kol kas tam nėra prielaidų, kiti teigia, kad ES ekonomikos augimą šiemet labai palaikys gyvenimas be karantino.

E. Leontjevos teigimu, jei karo erdvė nesiplės, ES ekonomika išlaikys santykinai stabilų lygį. Ji sako, kad pagrindo augimui suteikia išliekanti paklausa bei ES siekis tapti labiau nepriklausoma nuo Kinijos. Be to, jos vertinimu, karo pramonės plėtra gali padidinti ES BVP, tačiau tuo pat metu atitrauks išteklius iš kitų sektorių, padidins jų stoką.

I. Genytė-Pikčienė mano, kad būtini nauji bendri ES finansiniai instrumentai, kurie padėtų šalims užsitikrinti žaliavų išteklius ir greitai persiorientuoti. Pasak jos, Jei ES mastu nebus imtasi pastangų suformuoti antiinfliacinio skydo ir atidėti fiskalinės drausmės taisykles, tokiu atveju išvengti recesijos bus nelengva.

Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija (EBPO) praėjusią savaitę paskelbė, kad karas Ukrainoje gali sumažinti pasaulio ekonomikos augimą daugiau nei 1 proc. punktu per pirmuosius metus po invazijos.

EBPO duomenimis, didžiausias poveikis, neskaitant Rusijos ir Ukrainos, labiausiai pasijus Europos eknomikai, o poveikis euro zonos BVP augimui sieks iki 1,4 punkto.

EBPO vertinimu, Vyriausybės galėtų sušvelninti poveikį ekonomikai teikdamos tikslinę fiskalinę paramą ir dedamos pastangas neskatinti kainų kilimo.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 03 21 10:00
Spausdinti