Meniu
Prenumerata

sekmadienis, vasario 25 d.


MOKESČIAI
Degalų verslas nesutaria su ekonomistais: ar akcizo didinimas pakenks ekonomikai?
BNS
Pixabay
Asociatyvi nuotrauka.

Degalinių atstovas teigė, kad nuo sausio padidėjęs dyzelino ir suskystintų naftos dujų (SND) akcizas neigiamai paveiks ekonomiką, brangins maistą ir didins infliaciją, bet degalinės pokyčių pajusti neturėtų. Tačiau ekonomistai sako priešingai – nei ekonomikai, nei infliacijai padidėjęs akcizas įtakos beveik neturės.

„Čia labai didelis smūgis visai Lietuvos ekonomikai, žmonėms, pramonei“, – BNS sakė Lietuviškų degalinių sąjungos vykdomasis direktorius Vidas Šukys.

Jis pridūrė, kad didesni dyzelino akcizai gali turėti įtakos krovinių vežėjams, o padidinus akcizą SND, kurios naudojamos maisto, pieno pramonėje, šie produktai pabrangs.

„Mes esam tranzitinė valstybė, langas į Europos Sąjungą, pas mus degalai turi būti pigiausi, jeigu norime išlaikyti (klientus – BNS), pigesni negu Latvijoje, pigesni negu Lenkijoje. Jeigu dabar pakėlėm 4 centus, o kaimyninėse šalyse nepasikeitė, tai mes per tranzitą prarasim“, – aiškino Lietuviškų degalinių sąjungos vadovas.

„Galbūt verslininkai ieškos kitų būdų, bet jos labai naudojamos maisto pramonėje, pieno pramonėje, nes tai buvo pigiausia energetinė rūšis ir jiems reikia daug garo, šilto vandens atlikti įvairius procesus. Tai buvo tos dujos naudojamos, žmonės investavo į specialias talpas joms. (...) Tikrai stiprus ekonominis smūgis, ypač infliacijai, tą ekonomistai ne visada gerai įvertina, manau“, – kalbėjo V. Šukys.

Tuo metu „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio teigimu, surinkti didesni mokesčiai ekonomikai padarys daugiau teigiamos įtakos nei kiek pakilusios kainos, o SEB banko ekonomisto Tado Povilausko skaičiavimu, įtaka infliacijai gali siekti vos iki 0,1 procento.

„Kadangi svoris dyzelino bendroj infliacijoj yra 2 procentai, tai jeigu padidėja dyzelino kaina 3,1 proc., tai daro 1,2 proc. įtaką kurui, tai iš esmės įtaka yra 0,1 procento visos infliacijos. Tai nėra daug kalbant apie visą infliaciją. Čia nieko ypatingo, ypač turint omeny, kad pati dyzelino kaina, ji yra svyruojanti“, – BNS sakė T. Povilauskas.

„Bus daugiau surinkta lėšų į biudžetą, todėl galima mokėti didesnius atlyginimus viešojo sektoriaus darbuotojams, krašto apsaugai ir kitoms svarbioms sritims, tai manau, kad apskritai, tai yra tie mokesčiai, kurie daro mažiausiai žalos ekonomikai ir dėl to nereikėtų dramatizuoti šitos situacijos“, – BNS nurodė N. Mačiulis.

N. Mačiulis taip pat pabrėžė, jog šiuo metu maisto kainos yra nepagrįstai didelės, o įmonių peno maržos – padidėjusios.

„Per 2022 metus daugelio maisto prekių kainos augo daugiau negu žaliavos, energijos ištekliai ir daugelyje sektorių pelno maržos yra padidėjusios. Turbūt šiemet jos grįš prie normalaus dydžio. (...) Vien pakilusios žaliavos, sąnaudos, jos nėra tokios, dėl kurių galėtų kilti kaina galutiniams vartotojams. Šiuo metu kainos galutiniams vartotojams yra pakilusios nepagrįstai“, – sakė ekonomistas.

V. Šukys pripažino, kad dyzelino kainai pakilus iki 5 centų už litrą žmonių poreikiai nesikeis: „Žmonės nevažiuos 40 kilometrų iki Kauno automobiliu, kad persėstų ant paspirtuko“.

„Jeigu man reikės, aš pirksiu ir važiuosiu. Va čia yra (esmė – BNS). Tai degalinė nuostolių neturės, nes žmonių poreikiai – jie yra“, – sakė V. Šukys.

Seimui gegužę priėmus „žaliųjų“ kuro akcizų paketą, nuo 2025 metų dyzelino akcizas bus suvienodintas su benzino, o nuo 2026 metų jis viršys benzino akcizą. Tokiu būdu valdžia siekia skatinti rinktis mažiau taršų kurą.

Aplinkos ministerijos skaičiavimais, litras dyzelino degalinėse dėl to kasmet brangs 4–6 centais, o nuo 2025 metų variklių degalams įvedama anglies dvideginio (CO2) dedamoji jų kainą kasmet didins dar 3 centais.

Tuo metu naujai įvestas SND akcizas nuo sausio siekia 368 eurus už toną (su PVM), o nuo kitų metų įvedus CO2 dedamąją akcizas sieks 405 eurus, o 2030 metais – 590 eurų.

2024 01 04 09:19
Spausdinti