UnsplashPrasidėjus Rusijos karui Ukrainoje 12 proc. Lietuvos gyventojų ėmė taupyti, tačiau dešimtadalis lietuvių dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų buvo priversti santaupų kaupimą pristabdyti, rodo Baltijos šalių gyventojų apklausa.
„Citadele“ banko iniciatyva bendrovės „Norstat“ atliktos apklausos duomenimis, dar 16 proc. gyventojų sutaupyti negali, nes gyvena „nuo algos iki algos“, o 18 proc. to nedaro dėl kitų priežasčių. Be to, 5 proc. lietuvių pastaraisiais mėnesiais teko pradėti naudoti pinigus iš anksčiau sukauptų finansinių rezervų.
„Augančių pragyvenimo išlaidų kontekste taupymas dažnam gyventojui tampa vis sudėtingesne užduotimi“, – pranešime sakė „Citadele“ valdybos narė Rūta Ežerskienė.
Nurodoma, jog 44 proc. lietuvių taupymo įpročiams karas jokios įtakos neturėjo.
Apklausos duomenimis, vos 3 proc. lietuvių taupyti atsideda daugiau nei 100 eurų per mėnesį. Dar 8 proc. nenumatytiems atvejams ruošiasi rudens ir žiemos sezonui sukaupdami ne tik piniginių, bet ir kitų, pavyzdžiui, maisto atsargų.
Latvijoje negalintys atsidėti ateičiai, nes gyvena „nuo atlyginimo iki atlyginimo“, teigė 23 proc. respondentų, o 9 proc. buvo priversti taupymą nutraukti dėl išaugusių pragyvenimo išlaidų. Dar 18 proc. latvių netaupo dėl kitų priežasčių. Prasidėjęs karas taupyti pinigus paskatino 13 proc. kaimyninės šalies gyventojų.
Estijoje įtempti finansai taupyti trukdo 21 proc. gyventojų. Po karo pradžios taupymą atidėti teko 15 proc. estų. Dėl kitų priežasčių netaupo 16 proc. šios šalies gyventojų. Kilus karui pinigų nenumatytiems atvejams atsidėti pradėjo 15 proc. estų.
Baltijos šalių gyventojų apklausą šių metų liepos mėnesį atliko „Norstat“. Kiekvienoje šalyje apklausta po tūkstantį 18–74 metų gyventojų.
