Meniu
Prenumerata

sekmadienis, vasario 25 d.


ECB VEIKSMAI
ECB: palūkanų normos artimiausiu metu nesikeis
ELTA
Unsplash
Europos Centrinis Bankas (ECB).

Europos centrinio banko (ECB) politikos formuotojai skelbia, kad artimiausiu metu palūkanų normos neus mažinamos.

Kurį laiką didinusi palūkanas, kad pažabotų kylančias kainas, Frankfurte įsikūrusi institucija jau trečią posėdį iš eilės turėtų padaryti pauzę, palikdama galioti keturių procentų lyginamąją indėlių palūkanų normą.

ECB pirmininkė Christine Lagarde praėjusią savaitę pranešė, kad palūkanos greičiausiai pasiekė savo piką, tačiau kol kas sunku „skelbti pergalę“ prieš infliaciją, turint omenyje neaiškumus dėl ekonomikos ir galimą kylančių atlyginimų poveikį kainoms.

Ji taip pat pasisakė prieš tai, kad palūkanų normos būtų mažinamos jau balandį, pakartodama kitų ECB atstovų žodžius, kad skolinimosi kaštai „greičiausiai“ ims mažėti vasarą ir tik tuo atveju, jei tai padaryti leis naujausi ekonominiai duomenys.

ECB „kol kas neskuba“ keisti kurso, o banko valdytojai apie palūkanų mažinimą šios savaitės posėdyje greičiausiai nė nekalbės, pranešė banko „Deutsche Bank“ ekonomistai.

„Prognozuojame, kad ketvirtadienio ECB spaudos konferencijoje bus dar kartą akcentuojama itin maža tikimybė, jog iki vasaros bus mažinamos palūkanos“, – teigiama banko „Unicredit“ analitikų pranešime.

Jungtinėse Valstijose, kur investuotojai prognozuoja, kad pirmas palūkanų mažinimas turėtų įvykti jau kovą, centrinis bankas taip pat kaitino aistras, teigdamas, kad dar reikia nemažai padaryti, kad infliacija galėtų saugiai grįžti prie ilgalaikio tikslinio dviejų procentų rodiklio.

JAV centrinio banko Atlantos skyriaus vadovas Raphaelis Bosticas praėjusią savaitę pasakė manąs, jog palūkanų normos galėtų būti sumažintos trečiuoju ketvirčiu arba anksčiau, jeigu būtų „įtikinamų“ įrodymų, kad infliacija lėtėja greičiau nei tikėtasi.

Daug dėmesio darbo užmokesčiui

Keletą mėnesių kritusi infliacija gruodį euro zonoje vėl pakilo iki 2,9 proc.

Daugelis tokio padidėjimo laukė ir pagrindinė jo priežastis buvo efektas, susidaręs šių metų rezultatus lyginant su praėjusiais metais, kai šalių vyriausybės teikė neeilinę paramą, kad padėtų namų ūkiams įveikti po Rusijos invazijos Ukrainoje pradžios išaugusias energijos kainas.

Ch. Lagarde teigimu, apskritai kova su infliacija „vyksta pagal planą“ ir ECB prognozuoja, kad tikslinį dviejų procentų rodiklį pavyks pasiekti 2025 m.

Tačiau praėjusią savaitę Davose duodama interviu televizijos kanalui „Bloomberg“, ji taip pat išreiškė susirūpinimą.

Ji sakė, kad ECB atidžiai stebi keletą rizikos veiksnių, dėl kurių infliacija gali vėl imti augti. Vienas iš tokių veiksnių – derybos dėl darbo užmokesčio, darbuotojams pageidaujant, kad jis būtų didinamas, atsižvelgiant į išaugusias pragyvenimo išlaidas.

Jos teigimu, prireiks keleto mėnesių, kad būtų galima susidaryti aiškesnį susitarimų dėl darbo užmokesčio euro zonoje vaizdą, o tai reiškia, kad palūkanų normos gali būti sumažintos ne anksčiau nei birželį įvyksiančiame posėdyje.

ECB taip pat atidžiai stebi energijos kainas ir tiekimo sistemas, teigė Ch. Lagarde, atsižvelgdamas į įtampą Vidurio Rytuose ir gaišatį gabenant krovinius Raudonąja jūra, mat šie veiksniai gali turėti įtakos kainoms ir slopinti ekonomikos augimą.

Palūkanoms augant, o eksporto apimtims mažėjant, 20 šalių euro zonos ekonomika trečiuoju 2023 m. ketvirčiu susitraukė 0,1 proc.

Nors ECB prognozavo, kad ketvirtuoju ketvirčiu turėtų būti stebimas augimas, analitikai nėra nusiteikę taip optimistiškai.

Naujausi „tyrimų rezultatai ir oficialūs duomenys leidžia manyti, kad ekonomika praėjusių metų gale greičiausiai susitraukė ir yra nedaug ženklų, kad reikalai ims taisytis“ pirmuoju 2024 m. ketvirčiu, teigė bendrovės „Capital Economics“ atstovas Jackas-Allenas Reynoldsas.

2024 01 22 11:40
Spausdinti