Meniu
Prenumerata

sekmadienis, spalio 2 d.


EURIBOR
ECB paskelbė apie rekordinį pagrindinių palūkanų normų didinimą
BNS
BNS foto

Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba ketvirtadienio posėdyje visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, skelbiama banko pranešime spaudai.

Remiantis pranešimu, pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis didėja atitinkamai iki 1,25, 1,50 ir 0,75 proc., o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Pasak banko, šis esminis žingsnis leis paankstinti perėjimą nuo ilgai taikyto itin skatinamojo pinigų politikos palūkanų normų lygio prie lygio, padėsiančio pasiekti ECB nustatytą 2 proc. infliacijos tikslą.

Prognozuodamas ateities tendencijas, ECB gerokai padidino savo infliacijos prognozę, dabar skaičiuodamas, kad 2022 metais infliacija vidutiniškai sieks 8,1 proc., 2023 metais – 5,5 proc., o 2024-aisias – 2,3 procento.

Taip pat bankas prognozuoja, kad 2022 metų pirmąjį pusmetį atsigavęs euro zonos ekonomikos augimas vėliau gerokai sulėtės, o paskutinę šių metų dalį ir 2023 metų pirmąjį ketvirtį numatomas ekonomikos sąstingis.

Pasak banko, euro zonos ekonomika 2022 metais augs 3,1 proc., 2023 metais – 0,9 proc., o 2024 metais – 1,9 procento.

Beprecedenčiu palūkanų normų kėlimu siekiama padidinti vartotojų, vyriausybių ir įmonių skolinimosi išlaidas, nes manoma, kad tai sulėtina išlaidas ir investicijas bei stabdo sparčiai augančias vartotojų kainas, sumažėjus prekių paklausai.

Analitikai teigia, kad šiuo žingsniu taip pat siekiama sustiprinti banko patikimumą po to, kai jis nepakankamai įvertino, kiek ilgai ir koks stiprus bus pastarasis infliacijos šuolis.

Rugpjūtį euro zonoje pasiekusi rekordinius 9,1 proc., infliacija ateinančiais mėnesiais gali išaugti iki dviženklio skaičiaus, teigia ekonomistai.

Karas Ukrainoje pakurstė infliaciją Europoje, Rusijai smarkiai sumažinus pigių gamtinių dujų, naudojamų namams šildyti, elektrai gaminti ir gamykloms valdyti, tiekimą.

Tai padidino dujų kainas 10 ar daugiau kartų.

ES pareigūnai pareiškė, kad Rusija naudoja tiekimo mažinimą kaip šantažo priemonę, kuriuo siekiama daryti spaudimą ir suskaldyti ES dėl paramos Ukrainai.

Rusija aiškina tai techninėmis problemomis, o šią savaitę pagrasino visiškai nutraukti energijos tiekimą, jei Vakarai įvestų viršutines ribas rusiškų gamtinių dujų ir naftos kainoms.

Ekonomistai mano, kad ECB palūkanų normų kėlimas gali pagilinti šių metų pabaigoje ir 2023 metų pradžioje prognozuojamą euro zonos ekonomikos nuosmukį, kurį sukels išaugusi infliacija, dėl kurios pabrango įvairiausi dalykai – nuo ​​bakalėjos prekių iki komunalinių paslaugų.

ECB nekontroliuoja energijos kainų, tačiau bankas argumentavo, kad palūkanų didinimas neleis aukštesnėms kainoms įsiterpti į lūkesčius dėl darbo užmokesčio ir kainų susitarimus, o ryžtingi veiksmai padės išvengti dar didesnių kainų kilimo, neišvengiamo, jei infliacija įsitvirtintų.

Bankas „nori kovoti su infliacija ir nori būti toks matomas“, pareiškė banko „Berenberg“ vyriausiasis ekonomistas Holgeris Schmiedingas, nors ir pridūrė, kad energijos kainos ir vyriausybės paramos programos, skirtos iš dalies apsaugoti vartotojus, „turės daug didesnį poveikį infliacijai ir gresiančio nuosmukio gyliui nei pinigų politika“.

ECB didindamas palūkanų normas atsiliko nuo kitų pasaulio centrinių bankų.

Centriniai bankai visame pasaulyje suskubo didinti palūkanų normas, kai dėl Rusijos karo Ukrainoje ir užsitęsusių COVID-19 pandemijos padarinių infliacija šovė į viršų.

Prieš tai ne vienerius metus skolinimosi išlaidos ir infliacija išliko žemi dėl tokių plačiai paplitusių tendencijų kaip globalizacija, gyventojų senėjimas ir skaitmeninimas.

Ekonomistai: ECB žingsnis rinkos dalyvių nenustebino, „Euribor“ gali kilti iki 1,9 proc.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė sako, kad toks žingsnis rinkos dalyvių nenustebino – esant dabartiniam infliacijos lygiui akivaizdu, jog reikia ambicingų sprendimų.

„ECB pagrindinis tikslas yra kainų stabilumas ir šiuo metu euro zonoje infliacija yra gerokai atitrūkusi nuo pagrindinio tikslo. ECB, matyt, negali nesiimti griežtesnių pinigų politikos priemonių, kad keistų ekonomikos dalyvių lūkesčius ir tą infliaciją pažabotų“, – BNS sakė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė.

„Padidinimas 75 baziniais punktais bazinių palūkanų, matyt, rinkos dalyvių nenustebino, nes jau buvo tam tikrų lūkesčių ir užuominų, kad prie tokios infliacijos reikia ambicingesnių ir ryžtingesnių sprendimų“, – pridūrė ji.

SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kad ECB didinant palūkanų normas toliau didės ir „Euribor“ tarpbankinės palūkanų normos. Vis dėlto, anot jo, metų pabaigoje jos neturėtų būti didesnės nei prognozuojamas 1,9 proc. rodiklis.

„Ateities sandoriai rodo, kad trijų mėnesių „Euribor“ šių metų pabaigoje gali būti apie 1,9 proc. Akivaizdu, kad trijų mėnesių „Euribor“ ir toliau keliaus tuo keliu (...) Taip, „Euribor“ dar didės – tai yra faktas – tiek vieno, tiek trijų, tiek šešių mėnesių. Tačiau manau, kad tie lūkesčiai, kad jis metų pabaigoje bus 1,9 proc., neturėtų augti“, – BNS sakė T. Povilauskas.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, tikėtina, jog į bazinių palūkanų normų kilstelėjimą įskaičiuotos ir būsimos tendencijos – jei euro zonos ekonomika išgyvens energetikos kainų šoką ir kitas problemas, žiemą dar labiau griežtinti pinigų politiką būtų sudėtinga.

„Matyt, ECB naudojasi tuo dar vis palankiu langu tą padaryti dabar, padėti euro kursui kitų valiutų atžvilgiu, nes kuo ta pinigų politika griežtesnė, tuo euras stiprėja, tai šiuo atveju tai palanku valiutai. Be to, numato, kad gali ekonominė raida ir vangesnės tendencijos neleisti tęsti tokio ambicingo griežtinimo ateityje, todėl stengiasi išnaudoti tą momentą“, – BNS sakė ekonomistė.

Anot jos, jei ateityje infliacija pradės išsikvėpti, tai sumažins tolesnes palūkanų normų didinimo ambicijas, tačiau jei kainos ir toliau kils, yra nemaža tikimybė, kad ECB dar bent keletą kartų tiek šiemet, tiek kitų metų pradžioje didins palūkanų normas.

„Galbūt ne tokiais mastais, kaip dabar, bet gali tęsti tą savo kryptį“, – sakė ekonomistė.

T. Povilauskas prognozuoja, kad spalį ir gruodį vyksiančiuose ECB susirinkimuose palūkanų normos dar gali būti didinamos po 0,5 punkto, tačiau prastėjant ekonominei situacijai kitais metais ECB palūkanų normų neturėtų didinti.

„Ekonominė padėtis, ypač Vakarų Europoje, spalį ir ypač gruodį bus dar sudėtingesnė, todėl tos politinės valios labiau didinti palūkanų normas bus mažiau“, – sakė T. Povilauskas.

„Realu, kad turėsime dar du mėnesius didinimą, o paskui greičiausiai bus sustojimas“, – teigė jis.

M. Statulevičius: didesnės ECB palūkanos gali paveikti jautrų verslą

Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos prezidentas Mindaugas Statulevičius taip pat sako, kad ECB sprendimas – lauktas ir prognozuotas. Pasak jo, didesnės įtakos dėl to gali pajusti jautrus verslas, kuris skolinasi didesne sumas ilgesniam laikui.

„Natūralu, kad tai palies verslą, tai palies nekilnojamojo turto rinką, nes tiesiogiai persiduos į paskolas, kurios, jau matome, pradėjo brangti ir istoriškai ilgai gyvenę nulinių palūkanų zonoje mokėjome tik maržą bankams, dabar pereiname į tą laikotarpį, kuomet paskolos brangsta, tai natūralu, jog jų prieinamumas turbūt kažkiek sumažės“, – BNS sakė M. Statulevičius.

„Ar tai darys kažkokią ženklią įtaką, dabar pasakyti yra sunku, – turbūt labiau darys įtaką jautresniam verslui, kuris skolinasi didesnėmis sumomis ilgesniam laikotarpiui. Ar darys įtakos būsto skolintojams, tai prognozuoti nelengva“, – pridūrė jis.

Pasak M. Statulevičiaus, palūkanų normų augimas nėra toks didelis, jog neleistų pasiskolinti, todėl tikėmasi, skoliniamasis išliks tvarus. Anot jo, liepą 0,5 proc. punkto pakilusios palūkanų normos neturėjo įtakos būsto pirkėjams ar vystytojams.

Asociacijos prezidento teigimu, sudėtinga prognozuoti, ar ateityje palūkanų normos kils, tačiau verslas tam ruošiasi.

„Prognozė yra kokia, kurią mes turėjome dar vasaros pradžioje, kad tas kėlimas galėtų būti iki 2 procentų, tai nuosekliai link to einame, bet ar jis bus pasiektas, ar bus daugiau, turbūt pamatysime metų pabaigoje arba kitų metų pirmąjį ketvirtį“, – sakė M. Statulevičius.

„Ruošiamės tam, manau, kad įmonių ir verslų planuose tai yra, kurie tiek skolinasi savo apyvartinėms lėšoms, tiek verslo projektų vystymui, yra „Euribor“ didesnis planuojamas“, – pridūrė jis.

ECB Valdančioji taryba ketvirtadienį visas tris ECB pagrindines palūkanų normas padidino 75 baziniais punktais, o pokyčiai įsigalios nuo 2022 metų rugsėjo 14 dienos.

Pasak banko, šis esminis žingsnis leis paankstinti perėjimą nuo ilgai taikytų itin skatinamojo pinigų politikos palūkanų normų prie lygio, padėsiančio pasiekti ECB nustatytą 2 proc. infliacijos tikslą.

Beprecedenčiu palūkanų normų kėlimu siekiama padidinti vartotojų, vyriausybių ir įmonių skolinimosi išlaidas, nes manoma, kad tai sulėtina išlaidas ir investicijas bei stabdo sparčiai augančias vartotojų kainas, sumažėjus prekių paklausai.

2022 09 09 09:47
Spausdinti