Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugpjūčio 8 d.


EKONOMIKA
Ekonomistai: infliacijos augimas išsikvepia
BNS
Unsplash

Išankstinis liepos infliacijos lygis Lietuvoje rodo, kad jos augimas išsikvepia, teigia kai kurie ekonomistai. Jų teigimu, tai lemia vartojimo mažėjimas, nusistovėjusios žaliavų kainos bei palyginamoji bazė.

Ar infliacijos augimo lėtėjimas yra tendencija, analitikų vertinimu, parodys ruduo. Kai kurie pastebi, kad greitą infliacijos atoslūgį stabdys situacija energetikos bei žemės ūkio sektoriuose.

„Panašu, kad liepą jau matome infliacijos lėtėjimą, nes vien dėl dujų ir elektros papildomo kainų šuolio šį mėnesį ji turėjo išaugti. Gera žinia, manau, kad rugpjūtį infliacija jau bus žemesnė nei 20 proc.“, – ketvirtadienį BNS sakė Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.

Jo manymu, prie infliacijos lėtėjimo prisideda mažėjančios mažmeninės prekybos apyvartos, o tai skatina konkurenciją ir kainų mažinimą.

„Esu ne kartą sakęs, kad geriausias metas kainoms kilti buvo pavasaris, o vasarą, matyt, apyvartos ima mažėti – birželį buvo ir mėnesinis, ir metinis mažmeninės apyvartos mažėjimas. Kuo arčiau žiemos, tuo konkurencija ima didėti ir kainų augimas sustos. Aš manyčiau, kad liepą gal net mėnesinę defliaciją santykinai turėsime“, – kalbėjo ekonomistas.

Ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė taip pat teigė, kad infliacijos pagreitis išsikvepia, o labiausiai tą lemia vartojimo mažėjimas.

„Mažmeninės prekybos apyvartos jau nebeauga realia apimtimi, taip pat svarbu prisiminti, kad būtent pernai vasaros viduryje infliacijos augimas pradėjo įsibėgėti – todėl infliacijos statistiką pradeda palankiai veikti ir palyginamoji bazė“ – BNS ketvirtadienį sakė bendrovės „INVL Asset Management“ analitikė.

Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, finansų analitikas Marius Dubnikovas sako, kad šiuo metu infliacija stabilizuojasi. Pasak jo, tai lemia nusistovėjusios žaliavų kainos bei vis didesnė palyginamoji bazė.

„Šiuo metu infliacija šiek tiek turėtų stabilizuotis dėl dviejų faktorių. Vienas – stabilizavosi žaliavų kainos ir netgi jos atpigo. Jautriausiai turbūt reaguojame į kuro kainas, tai yra naftos kaina, (...) metalai, mediena, netgi maisto žaliavos kaip kviečiai, ir jų kainos stabilizavosi, kas turėtų nuimti šiek tiek streso nuo kainų augimo“, – BNS sakė M. Dubnikovas.

„Kitas dalykas – palyginamoji bazė. (...) Ji tampa vis didesnė ir tas augimas yra ribotas, kad dar toliau mes galėtume judėti“, – pridūrė ekonomistas.

Pasak „Swedbank“ ekonomisto Nerijaus Mačiulio, išankstinį liepos mėnesio infliacijos rodiklį labiausiai lėmė nuo liepos padidėjusios elektros ir gamtinių dujų kainos. Vis dėlto, anot jo, mažėjančios žaliavų kainos netrukus turėtų atsispindėti ir galutinės produkcijos kainose.

„Nuo karo pradžioje pasiekto piko varis atpigo apie 30 proc., aliuminio kaina sumažėjo 35 proc. Pigti pradėjo net ir maisto žaliavos, kurių daugelyje regionų šiemet truks – kviečių kaina nuo piko sumažėjo beveik trečdaliu, kukurūzų − ketvirtadaliu“, – pranešime teigė N. Mačiulis.

„Pamažu pradėjo mažėti ir konteinerių gabenimo laivais kainos. Per pastaruosius metus naujų krovininių laivų užsakymų skaičius išaugo kelis kartus, todėl juos pagaminus galimas net ir perteklinių pajėgumų scenarijus, kuris dar sparčiau sumažintų transportavimo kaštus“, – kalbėjo ekonomistas.

Aukštos energijos kainos gali pristabdyti greitą infliacijos atoslūgį

Kai kurie ekonomistai perspėja, kad aukštos energijos kainos palaiko infliacijos augimo riziką. Be to, greitą infliacijos atoslūgį gali pristabdyti situacija žemės ūkyje.

„Pagrindinė rizika šiandien yra dujos ir elektra, nes ši energetikos rūšis dėl Rusijos karo prieš Ukrainą ir Rusijos ekonominio karo prieš Europą, dujų tiekimas „Nord Stream“ dujotiekiu yra užstrigęs ir šiandien saugyklų pildyti nebeišeina, dujų kaina iš tiesų yra labai aukšta, palyginti su praėjusiais metais“, – kalbėjo M. Dubnikovas.

„Ar nebus taip, kad dujų kainos bus dar aukštesnės, kas reikš elektros pabrangimą, spaudimą prekėms ir paslaugoms. Tai čia yra rizika, kuri gali situaciją šiek tiek pakeisti“, – teigė ekonomistas.

Anot N. Mačiulio, greitą infliacijos atoslūgį stabdys situacija energetikos bei žemės ūkio sektoriuose.

„Europoje tęsiasi energijos krizė – dujų importas iš Rusijos yra dar labiau sumažėjęs, saugyklos pildomos ne taip greitai, kaip buvo suplanuota, o artėjančią žiemą šaldys ne tik jų kaina, bet ir galimas trūkumas. Brangios dujos bei jų trūkumas, žinoma, į neregėtas aukštumas kelia ir elektros kainas“, – sakė N. Mačiulis.

„Nors kai kurių maisto žaliavų kainos šiek tiek atslūgo, dėl besitęsiančio karo Ukrainoje, ekstremalių oro reiškinių bei kitų priežasčių yra sudėtinga tikėtis, kad maisto produktai bus daug pigesni“, – pridūrė ekonomistas.

Pasak N. Mačiulio, Lietuvoje žemės ūkio produktų supirkimo kainos šią vasarą yra net 58 proc. didesnės nei prieš metus.

I. Genytės-Pikčienės teigimu, ar infliacijos augimo lėtėjimas yra tendencija, parodys ruduo.

„Vieno mėnesio tikrai neužtenka tendencijai pajausti, o liepa apskritai yra išskirtinis mėnuo dėl įvairių sezoniškumo komponentų – išpardavimų, naujo derliaus, be to labai svarbi infliacijos dedamoji yra naftos rinka, o ji šį mėnesį irgi santykinai palankiai veikė kainų struktūrą“, – atkreipė I. Genytė-Pikčienė.

Ž. Maurico teigimu, iki metų pabaigos infliacija šalyje turėtų siekti apie 10 proc. arba net mažiau šios ribos, nes palyginamieji rodikliai pernai tokiu metu jau buvo aukštesni.

„Metų pabaigoje mes prognozuojame, kad turėtų nukristi žemiau 10 proc., nes tas didžiulis jos šuolis prasidėjo pernai rugsėjį, o gruodį jau buvo labai įsibėgėjęs. Palyginti su praėjusių metų rodikliais, mes tikrai turėsime ne tokią didelę infliaciją. Turėtų sumažėti spaudimas darbo užmokesčio kėlimui, išbalansavimas ekonomikai sumažės“, – sakė jis.

Metinė infliacija Lietuvoje liepą, išankstiniais vertinimais, buvo 20,8 proc., ketvirtadienį pranešė Statistikos departamentas.s

2022 07 28 11:15
Spausdinti