Meniu
Prenumerata

šeštadienis, sausio 28 d.


EKONOMIKA
Ekonomistai: mėnesio defliacija – jau čia pat, metinė – po metų
BNS
Pixabay

Metinei Infliacijai Lietuvoje toliau pamažu mažėjant, ekonomistai sako, kad vartotojų kainų smukimas yra ne toks greitas, kaip norėtųsi, o tai lemia vis dar aukštos dujų ir elektros kainos. Vis dėlto kai kurie jų mano, kad jau gruodį galima sulaukti mėnesio defliacijos, kiti jos tikisi 2023-ųjų vasarį, o metinės defliacijos – kitų metų pabaigoje.

„Duomenys patvirtina prognozes, kad Lietuvoje infliacija rugsėjį buvo pasiekusi piką ir po truputį leidžiasi, liūdna tai, kad tas leidimasis ne toks greitas, kaip norėtųsi“, – BNS sakė Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas.

Pasak analitiko, pagrindiniai veiksniai, stabdantys greitesnį infliacijos mažėjimą, yra vis dar aukštos dujų ir elektros kainos bei metų pradžioje brangiomis žaliavomis užpildyti sandėliai.

„Dauguma energijos kainų, ypač degalai, infliaciją kitąmet tikrai trauks žemyn. Jos smukimą lėtins iki kitų metų vidurio išliksiančios pakankamai didelės dujų ir elektros kainos, nes būtent šie resursai yra ypač aktualūs žiemos laikotarpiu“, – sakė M. Dubnikovas.

„Kitas dalykas – mes dar čiaudim dėl to, kad pavasarį dėl karo baimindamiesi visiško žaliavų rinkos kolapso verslai užsipildė savo sandėlius žaliavomis, kurios buvo itin brangios, todėl verslai kol kas negali pasiūlyti pigesnių prekių – tas brangių žaliavų kamštis dar neiššautas“, – pridūrė jis.

„Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas sako, kad antrą mėnesį iš eilės mažėjančią metinę infliaciją lemia palyginamosios bazės efektas bei mažėjanti mėnesio infliacija. Jis neatmeta, jog kitų metų vasarį galima mėnesio defliacija.

„Vasario mėnesį, jeigu ypatingai laikysis naftos kainų mažėjimo tendencija ir įvedus embargą (rusiškai naftai – BNS) nebus didesnio dyzelino kainų šuolio, manau, kad tikrai galime sulaukti mėnesinės defliacijos ir tuomet metinė infliacija turėtų ženkliai pradėti mažėti“, – BNS sakė Ž. Mauricas.

Tuo metu SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas sako, kadi mėnesio defliacijos galima sulaukti jau gruodį.

„Šiandien įdomiausia gruodžio infliacija. Su tokiomis krentančiomis degalų kainomis turbūt pabaigsime šiuos metus geriau nei tikėjomės. Kol kas visi ženklai rodo, kad gruodį mes galime būti net labai arti mėnesinės defliacijos“, – ketvirtadienį BNS sakė T. Povilauskas.

Tuo metu, pasak Ž. Maurico, infliaciją vis dar palaiko augančios maisto kainos, todėl gruodį jos gali tapti pagrindiniu infliacijos veiksniu.

„Iš stipriau augančių kategorijų dabar pagrinde yra maistas. Energetika nebėra infliacijos augimą skatinantis ir aukštą jos lygį palaikantis veiksnys. (...) Kažkoks dar šuoliukas bus kitų metų sausio mėnesį, bet vėliau turėtų išsisemti“, – sakė Ž. Mauricas.

„Gruodžio mėnesį gali būti, kad maisto kainų augimas taps pagrindine dedamąja didinančia infliacija. Maisto kainų indėlis į bendrą infliaciją bus didžiausias ir pralenks energetiką“, – pridūrė jis.

Anot ekonomisto, dėl palyginamosios bazės efekto pavasario pabaigoje metinė infliacija gali būti „artimesnė 10 procentų nei 20 procentų“, o kitų metų pabaigoje neatmestina ir metinė defliacija.

M. Dubnikovas prognozuoja, kad kitąmet dėl stabilizavusių energijos, ypač dujų ir elektros kainų, infliacija šalyje bus nurėžta maždaug per pusę.

„Kitąmet infliaciją Lietuvoje rėšime mažiausiai per pusę dėl to, kad pasibaigus žiemai ir išsivalius sandėliams eliminuosis šių metų prikrautos bėdos ir kita dedamoji – energija“, – BNS sakė verslo konfederacijos viceprezidentas.

„Šiuo metu pusę infliacijos sudaro energetika, jai pasitraukus infliacija galbūt dar išliks dviženklė, tačiau artėsime link 10 proc.“, – pridūrė M. Dubnikovas.

T. Povilausko teigimu, lapkričio infliacijos didėjimo pagrindinis veiksnys, kaip ir prognozuota, buvo maisto prekių brangimas, kurį ekonomistas vadina „istoriškai dideliu“.

„Įdomiausia buvo pasitikrinti, kurios prekės ir paslaugos darė didžiausią įtaką infliacijai, ar tai pasiteisino. Kaip matome, iš esmės pasiteisino: mėnesinę infliaciją palaikė maisto kainos, jos per mėnesį didėjo 2,5 proc. Jų infliacija istoriškai didelė, per metus jos padidėjo 36 procentais. Čia buvo svarbiausias veiksnys, kuris lapkritį dar lėmė infliacijos didėjimą“, – kalbėjo T. Povilauskas.

Statistikai ketvirtadienį pranešė, kad lapkritį, palyginti su spaliu, maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų kainos padidėjo 2,5 proc., labiausiai pabrango cukrus, kava, konservuota žuvis, duona.

Statistikos departamento duomenimis, aukščiausia mėnesio infliacija šiemet buvo rugsėjį, kai kainos padidėjo 2,9 proc., spalį jis siekė 1,2 proc. Mėnesio infliacija lapkritį siekė 0,4 proc., metinė – 22,9 proc., o vidutinė metinė – 18,8 procento.

2022 12 08 12:44
Spausdinti