Josvydas Elinskas/ELTAEuropos rekonstrukcijos ir plėtros banko (ERPB) viceprezidentas Markas Bowmanas teigia, kad institucijos investicijos Lietuvoje 2023 m. turėtų prilygti 2022 m. suteiktiems finansams – per 200 mln. eurų. Tarp didžiausių projektų, kuriems skiriamos lėšos, jis paminėjo Vilniaus troleibusų parką, kurio modernizacijai numatyta apie 38 mln. eurų.
„Tikiu, kad šie metai bus tokie pat stiprūs kaip 2022 m., nes mes turime labai gerą projektų kiekį“, – Eltai teigė M. Bowmanas.
Pasak jo, Vilniaus troleibusų parko atnaujinimas ypač svarbus, kadangi tai pirmasis programos „Green Cities“ („Žaliųjų miestų“ – ELTA), kurios tikslas paversti Europos miestus visiškai tvariais, įgyvendinimo atvejis Baltijos šalių regione.
„Ypač didžiuojamės Vilniaus troleibusų projektu, kuris yra dalis mūsų „Green Cities“ programos“, – sakė jis.
„Džiugu, kad galime vykdyti šią programą Vilniuje ir jis tampa pirmuoju žaliu miestu regione“, – pridėjo jis.
M. Bowmanas paminėjo, kad siekiant žaliosios transformacijos ERPB taip pat pasiruošęs investuoti į „Ignitis“ planuojamą vystyti 700 megavatų (MW) galios vėjo parką Baltijos jūroje. Visgi, anot jo, prireiks poros metų, kol bus galima pradėti investicijas.
„Mes stebime valstybės planus vystyti vėjo parkus jūroje ir esame pasiruošę palaikyti šiuos projektus. Mes jau turime patirties investicijose į tokius vėjo parkus, kadangi tai darėme Lenkijoje, tad esame pasiruošę palaikyti tokį ambicingą, bet realistišką planą perėjimui prie atsinaujinančios energijos“, – komentavo jis.
Vis dėlto, pasak EPRB viceprezidento, nors pats bankas pasiruošęs toliau investuoti į projektus regione, kiti investuotojai vis dar prisibijo Baltijos ar net Centrinės Europos šalių geografinio artumo prie Rusijos ir jos vykdomo karo Ukrainoje.
„Jeigu pažiūrėsime į duomenis, pamatysime, kad nors regiono investuotojai ir verslas nepalieka, investicijų srautai ne tokie stiprūs, kaip galėtų būti. Kai kurios investuotojus, pamačiusius karo Ukrainoje poveikį ne vien šiai šaliai, bet ir esančioms šalia, per pabėgėlius, per energetiką ir kitaip, gąsdina valstybių geografinis artumas Rusijai ir Ukrainai“, – teigė M. Bowmanas.
Galiausiai jis pabrėžė Lietuvos svarbą padedant bankui vykdyti savo veiklą Ukrainoje, į kurią jau investuota apie 3 mlrd. eurų. Jis taip pat tikisi, kad Lietuvos pasirinkimas skirti 1 mln. eurų į ERPB patikros fondą, kuris skirtas įgalinti karo veteranų, neįgaliųjų ir kitų nuo Rusijos karo Ukrainoje nukentėjusių asmenų galimybes įsidarbinti, paskatins ir kitas ES valstybes prisidėti prie šios iniciatyvos.
„Visai nesenai Lietuva prisidėjo prie mūsų, šiuo metu sąlyginai nedidelio, Veiksmų už lygybę ir lytį Ukrainoje programos fondo. Ir, žinoma, Lietuva čia padeda mums veikti vienoje iš mūsų stiprybių – sujungti investicijas su dialogu apie vykdomą politiką ir teikiama technine pagalba“, – aiškino jis.
„Lietuva yra trečioji šio fondo donorė ir mes labai dėkingi už šį palaikymą. Ir nors pats suteiktas 1 mln. yra svarbus, taip pat tikimės, kad jis paskatins ir kitas valstybes prisidėti“, – pridūrė jis.
Kartu su juo interviu dalyvavo ir ERPB vadovas Baltijos šalims Tomas Kairys, keliose vietose pateikęs pastabų.
– Pradžiai norėčiau paklausti, kokia dabartinė investicijų Lietuvoje padėtis ir kokios jūsų viltys ateičiai?
– Pirmiausia noriu pabrėžti, kad EBRD yra labai įsipareigojęs Baltijos šalims ir Lietuvai. Priminsiu, kad praėję metai buvo rekordiniai – investavome 358 mln. eurų ir net 208 mln. eurų iš jų buvo skirti Lietuvai.
Mes norime ir toliau padėti šiam regionui sunkiu periodu, kurio metu patiriamos Ukrainoje pasekmės, reikia susitvarkyti su pabėgėlių srautais, energetikos problemomis ir ekonominiu neužtikrintumu. Tikiu, kad nors dar neturime tikslių skaičių, šie metai bus tokie pat stiprūs kaip 2022 m., nes mes turime labai gerą projektų kiekį.
– Tad nereikėtų baimintis, kad po rekordo ateis investicijų sumažėjimas?
– Mūsų investicijos yra paremtos poreikiu. Mes neturime užtikrinto biudžeto atskiroms valstybėms. Investuojame į projektus, kuriuos matome kaip daug žadančius ir kokybiškus.
– Gal galėtumėte daugiau pakalbėti apie specifinius projektus į kuriuos investuojate ir apie kokias sumas kalbame?
– Manau, kad tarp labai svarbių ir didelių projektų būtų investicija į Vilniaus troleibusų parko atnaujinimą, kur skyrėme apie 38 mln. eurų, taip pat skyrėme 15 mln. granulių gamintojui ECSO.
T. Kairys: 2022 m. turėjome daugiau nei 12 projektų. Šiais metais tą kiekį jau peržvengėme ir jau skyrėme 100 mln. ir skirsime dar daugiau. Visgi sunku pasakyti kažką daugiau, nes metai dar nesibaigė.
– Ar yra koks nors specifinis projektas, į kurį dedate didžiausias viltis ir iš kurio daugiausiai tikitės?
– Aš tikiu, kad visi mūsų vykdyti projektai yra vienodai svarbūs, bet ypač didžiuojamės Vilniaus troleibusų parko modernizacijos projektu, kuris yra dalis mūsų „Green City“ programos dalis. Vykdant šia programą, mes investuojame į miestą ir bendradarbiaudami su savivaldybe sukuriame veiksmų planą, kuriuo apibrėžiama kokie veiksmai ir investicijos yra reikalingos paversti miestą žaliu ir tvariu. Troleibusų parko atnaujinimas yra pirmoji „Green City“ investicija Vilniuje. Be to, nesenai susitikome su Vilniaus miesto savivaldybe šiuo klausimu. Džiugu, kad galime vykdyti šią programą Vilniuje ir jis tampa pirmuoju žaliu miestu regione.
– Paminėjote, kad Vilnius tampa žaliu miestu. Be to, didžiulis kiekis jūsų investicijų yra skirtos skatinti atsinaujinančią energetiką ir žaliąją transformaciją. Tai kaip gi vertintume Lietuvos ir regiono pasiekimus šioje srityje?
– Energetikos sektoriaus transformacija yra mūsų didžiausias prioritetas. Nuo metų pradžios net 50 proc. mūsų investicijų yra tvarios ir suderintos, kad prisidėtų prie Paryžiaus susitarimo tikslų siekimo. Ir tikime, kad turime kritinį vaidmenį padedant valstybėms vykdyti šią transformaciją.
Lietuvos Vyriausybė, žinoma, nusistatė tikslą, kad 2030 m. visa pasigaminama energija turi būti iš atsinaujinančių šaltinių, ir tai džiugina. Mes tikime, kad Baltijos regionas turi didelį potencialą šioje srityje ir ši transformacija yra protingas sprendimas siekiant ne vien tik išskiriamo CO2 mažinimo, bet siekiant pigesnės elektros ir saugesnio energetikos sektoriaus.
Taip pat mes stebime valstybės planus vystyti vėjo parkus jūroje ir esame pasiruošę palaikyti šiuos projektus. Mes jau turime patirties investicijose į tokius vėjo parkus, kadangi tai darėme Lenkijoje, tad esame pasiruošę palaikyti tokį ambicingą, bet realistišką planą perėjimui prie atsinaujinančios energijos.
– Ar įsivaizduojate, kada vyktų tokios investicijos? Ar turi būti pasiektas kažkoks projekto lygis?
– Mano spėjimas, neparemtas jokiomis žiniomis, kad projektas galės būti finansuojamas po poros metų.
T. Kairys: Tokių projektų vystymas užtrunka ilgai. Negana to, „Ignitis renewables“ tik nesenai laimėjo aukcioną, tad tikrai prireiks laiko, kol jie gaus visus leidimus ir prasidės vystymas. Bet esame pasiruošę dirbti su jais ar kitais vystytojais, kai tik projektas pasieks investicinį lygį. Tad, kada projektas pasieks šį lygį, yra klausimas „Igničiui“.
– Taip pat norėjau jūsų paklausti apie investuotojų požiūrį į Lietuvą ir Baltijos šalis. Ar ta baimė, kad čia yra pasienis, virš kurio kabo karo šešėlis, vis dar matoma?
– Šiuo atveju negaliu kalbėti visiškai užtikrintai. Bet manau, kad tikrai egzistuoja problema, jog užsienio investuotojai yra neužtikrinti dėl saugumo. Ir jeigu pažiūrėsime į duomenis, pamatysime, kad nors regiono investuotojai ir verslas nepalieka, investicijų srautai ne tokie stiprūs, kaip galėtų būti. Kai kurios investuotojus, pamačiusius karo Ukrainoje poveikį ne vien šiai šaliai, bet ir esančioms šalia, per pabėgėlius, per energetiką ir kitaip, gąsdina valstybių geografinis artumas Rusijai ir Ukrainai.
Ir šiuo atveju EBRD, kaip bankui, kuris nori sukurti sąlygas, kurios leistų sėkmingai vykdyti investicijas, turi svarbią rolę pasinaudodamas savo lėšomis parodyti, kad šalyse yra gerų projektų, kuriuos palaikyti ir padėti galėtų privatus sektorius. Ir tai mūsų mandato pagrindas – parodyti, kad čia yra projektų, kurie atitinka gerų investicijų principus.
– Ar manote, kad šios baimės ir toliau turės poveikį? Žinoma, neprašau nuspėti karo pabaigos, bet galbūt karui užsitęsiant ar Rusijai prarandant pajėgumus, keičiasi mentalitetas?
– Tokių pokyčių nuspėti negalėčiau. Bet iš patirties galiu pasakyti, kad kai veiksniai, kurie kelia nestabilumą pasaulyje, kai vyksta konfliktai, kaip karas Ukrainoje, investuotojai tampa daug atsargesni ir nenori prisiimti rizikų, kurioms anksčiau buvo pasiruošę. Ir tokiais atvejais valstybės turi daugiau dirbti prie pritraukimo, prie komunikacijos, prie paaiškinimo, kodėl jie turi investuoti, pabrėždami stiprybes ir perspektyvas.
Žinoma, tiek žvelgiant į Lietuvą, tiek regioną, yra priežasčių, dėl kurių investuotojai turėtų būti suinteresuoti čia ateiti. Bet dėl bendro investicijos klimato, institucijos turi daugiau stengtis skleidžiant šią žinutę ir aiškinant naudą.
– Kalbant apie bendrą investuotojų mentalitetą, galbūt galėtumėte paminėti, kokia situacija rinkose ir ko jie tikisi artimuoju metu?
– Tai sudėtingas klausimas, bet svarbu pabrėžti, kad investuotojus labai veikia pasaulyje matomas nestabilumas, karas Ukrainoje. Žinoma, juos taip pat domina investicinis klimatas, valstybėse vykdoma politika ir galimybės vystyti verslą. Taip pat svarbios ir vykdomos struktūrinės reformos.
– Kalbant apie investicinį klimatą. Kaip vertinate dabartinę situaciją Baltijos šalyse? Turiu omenyje tokius sprendimus, kaip „solidarumo mokestis“ Lietuvoje, bandymai Latvijoje apriboti Europos Centrinio Banko veiksmų poveikį. Bei šalyse vykdomas mokesčių reformas? Ar šie aspektai veikia tai, kaip matomas investicinis klimatas?
– Negaliu detaliai kalbėti apie bankų apmokestinimų sprendimų poveikio specifiką, bet paminėsiu, kad stabili ir nuspėjama mokestinė aplinka ir sistema yra labai svarbus dalykas užsienio investuotojams.
Dėl mokesčių reformų, tai paminėsiu, kad tai yra svarbus dalykas ir manau yra racionalu keisti mokestinę sistemą. Ir kaip dirbęs Jungtinės Karalystės Finansų ministerijoje suprantu, kodėl kartais geriau šiuos pokyčius vykdyti lėčiau.
– Pereinant prie kitos temos, neseniai su finansų ministrė Gintare Skaiste pasirašėte įsipareigojimą, kuriuo Lietuva į ERPB patikros fondą skiria 1 mln. eurų. Pasirašymo metu paminėjote, kad tai tolesnio bendradarbiavimo pradžia. Galbūt galėtumėte daugiau paaiškinti, kaip įsivaizduojate tolesnį Lietuvos ir EBRD bendradarbiavimą padedant Ukrainai?
– Šiuo metu Ukraina yra mūsų banko prioritetas ir daugiau nei 30 metų buvome jų stiprus partneris. Ir žinoma, kai prasidėjo karas Ukrainoje, pasirinkome toliau investuoti ir per 2022–2023 m. jau investavome daugiau kaip 3 mlrd. eurų. Šioje šalyje užimame kritinę rolę, padėdami ekonomikai, privačiam sektoriui ir užtikrindami, kad toliau veiktų elektra ir šildymas, bei tęstųsi prekyba.
Žinoma, tai padarėme palaikomi mūsų akcininkų ir donorų. Ir visai nesenai susitarėme su direktorių taryba, kad reikia padidinti turimą kapitalą 4 mlrd. eurų, kas leis tiek toliau palaikyti Ukrainą, tiek toliau investuoti į kitas šalis.
Lietuva yra vienas iš akcininkų ir stiprių mūsų veiksmų Ukrainoje palaikytojų. Be to, visai nesenai Lietuva prisidėjo prie mūsų, šiuo metu sąlyginai nedidelio, Veiksmų už lygybę ir lytį Ukrainoje programos fondo. Ir žinoma Lietuva čia padeda mums veikti vienoje iš mūsų stiprybių – sujungti investicijas su dialogu apie vykdomą politiką ir teikiama technine pagalba.
Priminsiu, kad šiuo fondu siekiama padėti mūsų klientams Ukrainoje, kurie susiduria su darbo rinkos problemomis dėl pabėgėlių iš valstybės, didelio vidinio judėjimo ir susiduria su problemomis integruojant veteranus ir dėl karo neįgaliais tapusius asmenis. Ir investicijos į šį fondą leidžia mums suteikti tokią pagalbą.
Lietuva yra trečioji šio fondo donorė ir mes labai dėkingi už šį palaikymą. Ir nors pats suteiktas 1 mln. yra svarbus, taip pat tikimės, kad jis paskatins ir kitas valstybes prisidėti.
– Ar jau dabar egzistuoja kokie nors tolesni planai, EBRD ir Lietuvai kartu padėti Ukrainai?
– Manau, kad dar per anksti kalbėti apie tolimesnes investicijas. Bet šis žingsnis yra labai svarbus, kadangi parodo, kad Lietuva yra pasiruošusi tvirtai palaikyti mūsų veiklą Ukrainoje. Ir tikiuosi, kad taip atvėrėme duris tolesniam bendradarbiavimui.
