Euro zonoje kovą rekordiniu tempu mažėjo infliacija, praneša agentūra „Reuters“.
Vartotojų kainos kilo tik 6,9 proc., lyginant su tuo pačiu pernai metų mėnesiu – Eurostatas trečiadienį patvirtino ankstesnį įvertį. Vasarį infliacija dar siekė 8,5 proc. Tokio smarkaus sumažėjimo 1,6 procentinio punkto per vieną mėnesį nėra buvę nuo 1991 m. Tačiau lyginant su vasariu, kovą kainos augo 0,9 proc.
Infliacija pirmiausiai mažėjo dėl menkstančių energijos kainų, kurios traukėsi 0,9 proc. Čia vaidmenį suvaidino bazinis efektas. Prieš metus po Rusijos invazijos į Ukrainą energijos kainos šovė į viršų. Dabar pirmą kartą jos lygintos su jau išaugusioms kainomis, o ne su mažesnėmis, buvusiomis prieš prasidedant karui – tai vadinama baziniu efektu. Labiausiai ir toliau brango maisto produktai, alkoholis ir tabakas – vidutiniškai 15,5 proc., lyginant su 2022 m. kovu.
Tačiau nepaisant mažėjančios infliacijos, apie atsipalaidavimą, anot ekspertų, negali būti kalbos. Nes vadinamoji bazinė infliacija, kuri neapima smarkiai svyruojančių energijos ir maisto produktų, taip pat alkoholio ir tabako kainų, kovą pakilo iki rekordinio 5,7 proc. lygio. Vasarį bazinė infliacija dar buvo 5,6 proc.
Europos centrinis bankas, kuris siekia 2 proc. infliacijos, kaip idealios vertės euro zonai, kovoje su dideliu brangimu nuo 2022 m. liepos jau šešis kartus iš eilės didino bazines palūkanų normas, pastarąjį kartą kovą nuo 3 iki 3,5 proc.