FotobankasFinansų ministras kartoja, kad 2021 metų valstybės biudžeto išlaidos, skirtos vartojimui, neturėtų būti didinamos, nenumatoma didinti ir mokesčių, išskyrus galbūt ekologinius. Vilius Šapoka perspėja, kad reikia galvoti apie didėjančią šalies skolą, kad ji neviršytų Mastrichto kriterijaus.
„Mes (ministerija – BNS) pateiksime saugų biudžetą. Ką reiškia saugus? Tai, kad kalbėti apie išlaidų didinimą, kuris keliautų vartojimui, būtų nesaugu“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitete teigė ministras.
„Reikia galvoti apie skolos lygį. Jeigu pradedame viršyti Mastrichto kriterijus, atsiranda didelė tikimybė, kad skola pradėtų augti eksponentiškai ateityje, kalbu apie keletą metų į priekį. Skolos trajektorijai ateinantys metai, 2021–2023 m. ypač svarbūs“, – kalbėjo V. Šapoka.
Vėliau jis BNS sakė, kad Lietuva kol kas Mastrichto skolos kriterijaus neviršija – valstybės skola šių metų pabaigoje turėtų siekti beveik 50 proc. BVP, o kriterijus yra ne daugiau kaip 60 proc.
„Jeigu pradėtume po kelerių metų viršyti šį rodiklį, tai būtų negerai“, – sakė V. Šapoka.
Pasak jo, mokesčių kitais metais didinti neplanuojama, kol kas nėra jokių siūlymų.
Tačiau V. Šapoka neatmeta, kad gali didėti ekologiniai mokesčiai: „Tai, kas susiję su ekologiniais mokesčiais, galbūt tai galėtų būti anksčiau.“ Jis BNS pridūrė turėjęs galvoje ES svarstomus įvesti plastiko mokesčius.
Ministro teigimu, dabar įvertinti koronaviruso krizės padarinius būtų „būrimas iš kavos tirščių“.
Prezidentas Gitanas Nausėda antradienį sakė, kad 2021 metų biudžetas turi būti „ne ekstremalus“, svarbu labai atsakingai rudenį jį pradėti planuoti, kad jis pamažu grąžintų šalį į finansinės disciplinos rėmus.
Pasak G. Nausėdos, negalima leisti valstybės skolai nuolat didėti, nes tai lems dideles skolinimosi išlaidas.
Premjeras Saulius Skvernelis birželį teigė, kad valstybės skolos augimas nebus toks, dėl kurio Lietuva pajustų neigiamas pasekmes.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Vitas Vasiliauskas mano, kad valstybės skolos augimo tempas yra didelis. Anot jo, jeigu pasiskolintos lėšos nebus investuojamos į ekonomikos augimą, finansų rinkos pradės bausti palūkanomis.
Jis prognozavo, kad dėl išaugusio skolinimosi valstybės skolos ir BVP santykis 2021-ųjų pabaigoje gali išaugti iki 52,7 proc.
Kovo mėnesį įvedus karantiną, Seimas padidino Vyriausybės grynojo skolinimosi limitą nuo 900 mln. iki 5,4 mlrd. eurų, kad Vyriausybė galėtų kompensuoti mažėjančias pajamas ir sumažinti krizės įtaką ekonomikai.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
