Praėjusią savaitę pasklidus globaliai Covid-19 pandemijos baimei, prasidėjo finansų rinkų nuosmukis. Investuotojams kyla klausimas, ar įsivyravusi vadinamoji meškų rinka reiškia recesiją ir kiek laiko ji tęsis?
Augant nerimui dėl viruso sukelto neapibrėžtumo, investuotojai vengia rizikingų investicijų ir renkasi saugų kelią, tai atspindi ir investicijų perskirstymas nuo akcijų ir įmonių obligacijų valstybių vertybinių popierių link.
„JPMorgan“ strategai atpigusios naftos nelaiko saugia investicija. Aukso kaina taip pat svyruoja, nes siekdami padengti nuostolius kitose rinkose investuotojai parduoda likvidžiausią turtą. Nepaisant to, rizikos vengimas parodo neigiamus ekonomikos augimo lūkesčius.
Kita vertus, nors finansų rinkos gali sukelti nuosmukius, šie du veiksniai neturėtų būti savaime siejami. „Harward Business Review“ skaičiuoja, kad kas trečia meškų rinka nėra recesinė. Per pastaruosius 100 metų suskaičiuoti septyni atvejai, kai finansų rinkų kritimas nesutapo su ekonomikos nuosmukiais.
Tad nors ir finansų rinkose atsispindi nuotaikos apie tikėtiną ekonomikos augimą ir įmonių pelnus, staigus akcijų vertės kritimas gali būti sietinas ir su 2019 m. rekordinėmis verčių aukštumomis, kai daugelis diskutavo apie pervertintus nuosavybės vertybinius popierius. Dėl šios priežasties svarbu įvertinti ir kitus ekonominius aspektus.
Svarbu suvokti ekonominio šoko kilmę
Recesijas įprastai sukelia ekonominiai šokai:
- Struktūriniai (2000 m. „Dot-com“, 2008 m. pasaulinė finansų krizė), kurie susidaro dėl struktūrinių disbalansų, tokių kaip finansiniai burbulai, per didelė skola, socialinė nelygybė, per mažas vartojimas ar nepakankamas išteklių išnaudojimas.
- Cikliški (1980 m., 1990 m. krizės), tipiškai susidarantys dėl palūkanų normos augimo besitraukiančių pelnų cikle.
- Išoriniai (2001 m. rugsėjo 11 d. teroristų ataka, 2002 m. SARS virusas).
Ekonomistas Robertas Shilleris, „Datastream“ ir „Goldmans Sachs“ atlikto meškų rinkos analizę, remdamiesi 1835–2009 m. duomenimis. Tiek struktūriniai, tiek cikliški šokai sukelia smarkų ekonomikos kritimą (atitinkamai -57 ir -31 proc.), o atsigavimas būna lėtas ir ilgas, dažnai trunkantis kelerius metus (atitinkamai 134 ir 73 mėnesiai, vertinant realia verte). Išoriniai šokai sukelia stiprų (-29 proc.), bet trumpalaikį poveikį (9 mėnesiai), o po jo atsitiesti trunka 15 mėnesių nominalia verte ir 71 mėnuo realia verte.
Covid-19 yra tipinis išorinis šokas, sukeltas viruso, kuris dėl judėjimo apribojimų laikinai neleis kai kurioms įmonėms ir namų ūkiams uždirbti, o vartotojams – pirkti. Covid-19, kaip ir kitų išorinių šokų, poveikis ekonomikai augti tikėtinai bus smarkus, bet laikinas, pasireiškiantis kaip „V“ formos kreivė – neigiamas augimas ketvirtį ar du, tačiau panaudojus skatinančią viešųjų finansų ir pinigų politiką nesukelia ilgalaikių struktūrinių problemų. Todėl vienas svarbiausių momentų, nulemiančių recesijos gylį ir trukmę, šiuo atvejus bus centrinių bankų ir vyriausybių programų efektyvumas.
Kokius rodiklius svarbu stebėti?
Trumpuoju laikotarpiu įvertinti programų efektyvumą bus sunku, nes daugelis ekonominių rodiklių atsilieka. Tačiau yra keli paprasti ir lengvai prieinami rodikliai, kurie teikia indikacijas apie netolimą ateitį.
- Nedarbo lygis. Dabar nedarbo lygis yra žemumose ir EBPO šalyse siekia 5,2 proc., palyginti su 8,3 proc. 2009 m. Nedarbo lygio augimas tam tikruose sektoriuose signalizuos, kiek ir kokių sektorių pelnai trauksis, kiek trauksis namų ūkių pajamos ir vartojimas.
- Verslo pasitikėjimo indeksas. Šis indeksas matuoja, kiek verslas tikisi gauti užsakymų, kaip greitai juos vykdyti ir didinti augimą per ateinančius dvylika mėnesių. Jau šių metų sausį buvo nežymiai pesimistiškas (mažiau nei 100), bet gerokai aukščiau paskutinės finansinės krizės rodiklio (96).
- Vartotojų pasitikėjimo indeksas. Vienas labiausiai recesijos gylį lemiančių veiksnių bus vartojimas. Sausio mėnesį vartotojų indeksas, matuojantis ateinančių dvylikos mėnesių planuojamą vartojimą, yra optimistiškas (daugiau 100), ateinančiu laikotarpiu tikėtinas šio rodiklio kritimas. Nuosmukį lems, ar vartotojai bus linkę pirkti ir skatinti ekonomiką, ar taupyti.
Galiausiai, meškoms atėjus į finansų rinkas, daugelis investuotojų laiko tai tinkama proga nebrangiai apsipirkti. Prieš priimant investicinius sprendimus siūlome aiškiai apsibrėžti investicinius tikslus ir įsivertinti, ar tokioje neapibrėžtoje aplinkoje jūs galėsite toleruoti kylančias rizikas.
Greta Dapšauskaitė yra „Orion Securities“ portfelio valdytoja
