Dainius Labutis/ELTAEuropos Centrinis Bankas (ECB) laikosi pozicijos, jog infliacija euro zonoje išlieka per aukšta, todėl bazinės palūkanų normos bus keliamos toliau, sako Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.
„Vertinama, kad infliacija yra per ilgai, per didelė. Infliacinis spaudimas yra pakankamai stiprus, net jei ir matome kai kurių infliacijos skaičių mažėjimą“, – penktadienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Valdančioji (ECB – ELTA) taryba išreiškė poziciją, kad savo būsimais sprendimais sieks užtikrinti, jog palūkanų normos būtų pakeltos iki pakankamai ribojančio lygio, kad infliacija grįžtų į 2 proc. tikslinį lygį vidutiniu laikotarpiu. Ir palaikys tą palūkanų normų lygį pakankamai ribojantį tiek, kiek reikės“, – akcentavo jis.
Ketvirtadienį posėdžiavusi ECB valdančioji taryba tris pagrindines palūkanų normas padidino dar 25 baziniais punktais.
Nuo ateinančio trečiadienio pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma didinama iki 3,75 proc., o palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis bus padidintos atitinkamai iki 4 proc. ir 3,25 proc.
Pasak G. Šimkaus, ECB palūkanų normas pakėlė ne paskutinį kartą. Jis pažymėjo, jog ECB siekia vidutiniu laikotarpiu sumažinti euro zonos infliaciją iki 2 proc.
„Tai nėra paskutinis palūkanų normų padidinimas (...) ką tik buvo padidinta palūkanų norma, įsigalios gegužės 10 d. Mano vertinimu, jau esame ribojančioje palūkanų normų teritorijoje“, – teigė jis.
„Kas svarbu, kad pademonstruota pinigų politikos pranešime – tai užtikrintumas, labai aiškus pasiryžimas sugrąžinti infliaciją į 2 proc. tikslinį lygį, išnaudojant pinigų politikos ir priemones ir palūkanų didinimą“, – kalbėjo G. Šimkus.
G. Šimkaus teigimu, 0,25 proc. didinimą lėmė ūgtelėjusi euro zonos ekonomika. Anot LB vadovo, euro zonos šalių ūkis auga, joje išlieka istoriškai žemas 6,5 proc. nedarbo lygis, auga atlyginimai, krenta energijos kainos.
„Turime energijos kainų sumažėjimą, tiekimo grandinių sutrūkinėjimo efekto nykimą, stiprią darbo rinką, darbo užmokesčio augimą. Visa tai turėtų palaikyti, skatinti euro zonos ekonomikos aktyvumą ateinančiais laikotarpiais“, – dėstė LB vadovas.
„Visa tai formavo pinigų politikos sprendimą, kuris buvo priimtas“, – pažymėjo G. Šimkus.
Tokio palūkanų normų didinimo, pasak jo, rinkos ir tikėjosi.
LB vadovas taip akcentavo, kad ECB pinigų politikos sprendimų įtaka ekonomikai dar nematoma, tačiau, pabrėžia G. Šimkus, ją bus galima vertinti po maždaug metų.
„Poveikis dar turi ateiti. Teorija sako, kad pinigų politikos sprendimai atsiliepia, pasirodo ekonominiuose poveikiuose per metus, per pusantrų. Mes dar to laiko neturime praėjusio“, – sakė G. Šimkus.
Europos Sąjungos oficiali statistikos agentūra Eurostatas antradienį paskelbė, jog metinė infliacija euro zonoje balandį (lyginant su 2022 m. balandžiu) sudarė 6,9 proc. ECB prognozuoja, kad šiemet infliacija euro zonoje sieks 5,3 proc., o kitais metais nukris iki 2,9 proc. ECB tikslas yra 2 proc. lygio infliacija.
Kitą kartą ECB sprendimų priėmėjai centrinio euro zonos banko būstinėje Frankfurte susitiks birželį.
