Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus nenustebino mažėjantys infliacijos rodikliai ir užfiksuota defliacija, lyginant 2023 m. gegužės ir balandžio mėnesius. Tačiau jis nemano, kad kainų lygis šalyje kris reikšmingai.
„Mūsų ekonominėse prognozėse, kurios buvo paskelbtos prieš ketvirtį, aiškiai matėme metinių tempų lėtėjimą ir prognozavome, kad kažkur metų viduryje įžengsime į vienaženklę metinės infliacijos teritoriją. Iš to yra keli dalykai, pirmas, kad mėnesinė infliacija gali būti ir defliaciniu procesu. Kitas dalykas – pati bazė, jeigu imame metinę infliaciją, jau yra gerokai padidėjusi“, – antradienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Visai nenuostabu, kad mėnesį palyginti su mėnesiu prieš tai, galime matyti tam tikrus sumažėjimus, nes kainų lygis iš tikrųjų spurtavo ir dalis verslo nekečia kainų taip dažnai, bet keičia truputį su avansu. To taip pat gali būti, gali būti defliaciniai procesai, bet ar mes matysime reikšmingą kainų lygio kritimą Lietuvoje – taip nemanau“, – tvirtino jis.
G. Šimkus tikino, kad metiniai infliacijos tempai sulėtės ir bus galima matyti tam tikrą kainų korekciją žemyn, bet tai priklauso ir nuo išorinių rinkų.
„Viskas priklauso nuo kelių dalykų – konkurencijos vidaus rinkoje ir nuo to, kokios kainos yra išorės rinkose, nes mes labai daug kainų šoko pasiimame iš ten“, – akcentavo LB valdybos pirmininkas.
ELTA primena, kad Valstybės duomenų agentūra pranešė, jog išankstinis metinės (2023 m. gegužę, palyginti su 2022 m. geguže) infliacijos įvertis, apskaičiuotas pagal suderintą vartotojų kainų indeksą (SVKI), sudaro 10,7 proc.
Išankstinis mėnesinis (2023 m. gegužę, palyginti su balandžiu) vartotojų kainų pokytis, apskaičiuotas pagal SVKI, sudarė -0,1 proc.