Dainius Labutis/ELTALietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus teigia, kad prognozės, jo Europos Centrinis Bankas (ECB) jau 2024 m. pirmojoje pusėje pradės mažinti palūkanų normas yra per daug optimistinės ir neatitinka vis dar fiksuojamų infliacinių veiksnių. Visgi, anot jo, nereikėtų baimintis ir palūkanų didėjimo.
„Labai svarbu yra sugrąžinti džiną atgal į butelį. Todėl tokie palūkanų lūkesčiai, kuriuos matome rinkose, yra perdėm optimistiniai. Nes spaudimas yra pakankamai stiprus ir turime matyti infliacijos grįžimą į patikimą lygį“, – antradienį žurnalistams teigė G. Šimkus.
„Iš to, ką matome euro zonoje, tai kalbėti apie palūkanų normų didinimą gruodžio mėn. būtų netikslinga“, – pabrėžė jis.
LB valdybos pirmininkas aiškino, kad nors bendroji infliacija euro zonoje šiuo metu artėja prie 2 proc., vis dar egzistuoja veiksniai kurie veikia grynąją infliaciją ir jos tikslas dar nepasiektas.
„Taip, mes matome infliacijos lygio sulėtėjimą euro zonoje, įspūdingą 7 kartų jos kritimą Lietuvoje. Ir tai nemaža dalimi lėmė išoriniai veiksniai, tokie kaip energijos kainų sumažėjimas. Kita vertus, vidinis spaudimas kainoms yra pakankamai stiprus. Tą matome iš pramonės kainų, iš darbo užmokesčio dinamikos tiek Lietuvoje, tiek euro zonoje. Tai grynosios infliacijos mažėjimas yra kur kas lėtesnis, negu tas 2 proc. tikslas“, – tvirtino jis.
G. Šimkus paminėjo, kad prognozuoti ECB veiksmus remiantis praeitais pakeltų palūkanų laikotarpiais būtų netinkamas sprendimas, kadangi pandemijos ir postpandemijos laikotarpiu institucijos priėmė daug neįprastų ir anksčiau nebandytų sprendimų.
„Mes gyvename unikaliu, postpandeminiu laikotarpiu. Nes nei sprendimų tokių nėra anksčiau buvę. Todėl remtis istorine patirtimi yra galima, bet nebūtų teisingiausias dalykas“, – teigė G. Šimkus.
ELTA primena, kad spalio pabaigoje ECB valdančioji taryba nusprendė visų trijų pagrindinių palūkanų normų nekeisti, po dešimties iš eilės padidinimų. Nurodoma, kad pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis nesikeis ir atitinkamai bus 4,5 proc., 4,75 proc. ir 4 proc.
ECB siekia, kad vidutinės trukmės laikotarpiu kainos euro zonoje būtų stabilios, o infliacijos lygis būtų 2 proc. Spalį euro zonos metinė infliacija siekė 2,9 proc., kai rugsėjį buvo 4,3 proc., rodo Eurostato duomenys. Lietuvoje metinė infliacija spalį siekė 3,1 proc., o mėnesinė – 0,3 proc.
