Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 21 d.


VYRIAUSYBĖ
G. Skaistė: stebuklų dėl mokesčių peržiūros nesitikėčiau
BNS
Lukas Balandis/BNS
Gintarė Skaistė.

Finansų ministrė Gintarė Skaistė sako, kad pavasarį Seimui teikiant mokesčių pertvarką gali būti siūloma įteisinti investicinę sąskaitą, panaikinti dalį lengvatų, suvienodinti gyventojų pajamų mokestį, kad šis labiau priklausytų nuo gaunamų pajamų, o ne veiklos rūšies.

Tačiau konkrečių pasiūlymų G. Skaistė vis dar neatskleidžia. Interviu BNS ji sako, kad iki Seimo pavasario sesijos pradžios dar yra laiko „išsigryninti krepšelį“, kuris tiktų daugumai valdančiosios koalicijos partnerių.

Šių metų pabaigoje baigiant galioti pelno mokesčio lengvatai investuojančiam verslui, finansų ministrė sako, kad ši lengvata „turi savo logiką“, o skatinant investicijas bus siūloma ir papildomų galimybių.

„Mano nuomone, būtent tokių investicijų skatinimas prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, mūsų ekonomikos transformacijos ir tai yra vienas iš pagrindinių uždavinių šiandien. Manau, ši lengvata turi savo logiką“, – teigė ministrė.

G. Skaistė sako tikinti, kad dalis Vyriausybės rengiamų mokesčių pasiūlymų įsigaliotų nuo 2024 metų, dalis – vėliau. Kita vertus, ministrė abejoja, ar opozicija palaikys visus pasiūlymus, todėl „kažkokių stebuklų“ ji teigia nesitikinti.

Daugiausia diskusijų, pasak jos, kils dėl visuotinio nekilnojamojo turto mokesčio.

Kitos interviu temos:

– Noriu pradėti nuo visų laukiamos mokesčių reformos. Esate sakiusi, kad lauksite koalicijos partnerių pozicijos, tačiau po to, kai jiems rudenį pristatėte būsimą pertvarką, jie arba nieko konkretaus neįsidėmėjo, arba pamiršo – bent tie, kurių klausėme. Ar jūs iš tikrųjų gavote kokį nors grįžtamąjį ryšį, ar vyksta diskusijos? Nes kaip jūs kalbėjote rudenį, ir premjerė yra sakiusi panašiai, kad nuo to, kaip bus priimta koalicijoje, priklausys, ką jūs pateiksite Seimui pavasario sesijoje.

– Koalicijos partneriams ir Tėvynės sąjungos frakcijai buvo mokestiniai pasiūlymai pristatyti frakcijų posėdžių metu su skaidrėmis. Tikiu, kad tiems, kam įdomu, klausėsi ir analizavo pasiūlymus. Preliminarūs vertinimai buvo ganėtinai pozityvus, bet, kaip visada, yra tam tikrų pastebėjimų, pasiūlymų galbūt dėl atskirų detalių. Toms detalėms nugludinti dar yra laiko, nes planuojame mokestinius pasiūlymus pateikti Seimo pavasario sesijoje, kuri prasideda kovo 10 dieną, iki tol dar pokalbiams laiko yra. Planuojame dar kalbėti, kad būtų galima išsigryninti krepšelį, kuris tinka daugumai koalicijos partnerių ir planuojame Seimo pavasario sesijoje tą krepšelį pristatyti Seimui.

– Galbūt siaurame rate ir gavote jų poziciją ar nuomones, bet iš to, kokį įspūdį mes susidarėme, nieko nevyksta, niekas nenagrinėja šiuo metu tų pasiūlymų, apie tai nekalba. Ar jūs skatinate tą dialogą?

– Manau, kad artimiausiu laikotarpiu politiniams partneriams pagrindinis iššūkis yra savivaldos rinkimai ir turbūt esminis dėmesys nukreiptas į tą pusę. Tą laiką, kuris likęs iki Seimo pavasario sesijos, tikrai galime išnaudoti tolesnėms diskusijoms, bet kaip pagrindą norėčiau imti tai, kas buvo pristatyta koalicijos partneriams frakcijų posėdžių metu, todėl visi, kam įdomu, turėjo galimybę susipažinti ir savo nuomonę išsakyti.

– Prezidentas ir jo patarėjai taip pat abejoja, ar ši valdančioji koalicija priims mokesčių reformą. Premjerė jau yra prasitarusi, kad mokesčių pakeitimai gali neįsigalioti nei šiais, nei 2024 metais. Apie ką tada kalbate, apie kokią reformą šitos Vyriausybės programoje numatytą galima kalbėti, jei kitais metais jau bus Seimo rinkimai ir nauja valdžia ateis?

Visų pirma, norėčiau vadinti mokesčių peržiūra, nes turbūt tai įrašyta Vyriausybės programoje – reforma apima gerokai didesnes konversijas nei planuojame pateikti. Kai kurie pasiūlymai turbūt įsigaliotų anksčiau, kai kurie – vėliau ir tai turi tam tikrą aiškią logiką, tačiau dalis pasiūlymų tikrai įsigaliotų nuo 2024 metų, dalis nuo vėlesnių, priklauso nuo konkretaus pasiūlymo. Reikia žiūrėti į visą bendrą sisteminę logiką, kuri bus pateikta, ir man atrodo, ta logika yra ganėtinai aiški.

– Ką pasakytumėte Prezidentūros atstovams, kurie sako, kad ir jūsų sukurtos darbo grupės mokesčių peržiūrai rezultatas yra nulinis ir kad ši valdančioji koalicija gali nesiimti tos peržiūros. Iš tiesų, jūs nieko konkretaus visuomenei iki šiol nepasakėte.

– Tikėjimas toks dalykas – arba tiki, arba ne. Aš asmeniškai tikiu, kad Seimo pavasario sesijoje su tam tikrais pasiūlymais mes ateisime. Darbo grupės rezultatas yra analitinis, padaryta išsami analizė ir tarptautinių praktikų, ir to, kas yra Lietuvoje. Alternatyvos buvo pristatytos darbo grupėje, o sprendimai, kurie bus iš tos medžiagos, bus pateikti su teisės aktais ir tai visiškai natūralu.

Darbo grupės rezultatas yra šiuo metu analitinis produktas, kuris prisidės prie kokybiškesnių teisės aktų pristatymo. Darbo grupės metu buvo išskirtos konkrečios sritys, kuriose buvo analizuojami mokestiniai pasiūlymai. Kryptys, kuriomis bus siūlomi pokyčiai, taip pat yra aiškūs, bent jau tiems, kas domisi. Jei žmonės nesidomi ir neanalizavo to, kas buvo svarstoma, per prievartą tos informacijos žmonėms suteikti yra sudėtinga.

– Jūs pati esate ne kartą sakiusi, kad pakeitimai bus susiję su kai kurių lengvatų peržiūra, nekilnojamojo turto mokesčiu, kuris jau pristatytas, su aplinkosaugos mokesčiais, pajamų mokesčio peržiūra. Dėl pastarojo esate tiek jūs, tiek premjerė sakiusi, kad jis turėtų mažiau priklausyti nuo veiklos rūšies. Gal galėtumėte daugiau apie tai papasakoti?

– Buvo analizuotos kelios kryptys – ir taupymo, investavimo modelio sukūrimas, ir koregavimas tų lengvatų. Kalbame apie investicinės sąskaitos atsiradimą, galbūt, kad konkuruotų taupymo instrumentai savo grąža, o ne lengvatomis, kurias suteikia valstybė. Taip pat buvo kalbama ir apie investavimo skatinimą, kadangi šių metų pabaigoje baigia galioti investicinė lengvata įmonėms, kuri skatina investicijas. Reikia kalbėti apie tai, kas bus toliau, tai buvo analizuota ir darbo grupėje, ir tam tikri sprendimai taip pat čia bus pasiūlyti.

Taip pat kai kurių apmokestinimo režimų peržiūra, nes tam tikros sritys turi specialų lengvatinį apmokestinimą ir tai turbūt neturi horizontalaus teisingumo, todėl tam tikri pasiūlymai ir šitoje srityje buvo aptarti.

– Kalbate apie įmones, verslą ar apie gyventojus?

– Apie verslą. Kadangi buvo analizuotos kelios sritys, specialus apmokestinimas yra keliose srityse – tai pelno apmokestinimo tam tikros specialios sistemos, jos galėtų būti koreguojamos. Taip pat nekilnojamojo turto mokesčio modelio keitimas, kad pajamos atitiektų savivaldybėms, o ne valstybės biudžetui, ir tas pasiūlymas buvo pristatytas šiek tiek anksčiau negu kiti.

Taip pat žaliojo kurso mokestiniai pakeitimai, kurie atitinka europinę praktiką ir kryptis – tai yra pateiktas Seime Akcizų įstatymas ir planuojame prie jo svarstymo grįžti pavasario sesijoje, jis jau yra pristatytas, Aplinkos ministerijos pateiktas.

Paskutinė grupė – gyventojų pajamų mokesčio pokyčiai, kurie atitiktų ir Pasaulio banko, ir EBPO rekomendacijas, kad reikėtų vienodinti pajamų apmokestinimą, kad jis nepriklausytų nuo to, kokią veiklą vykdydamas pajamas gauni, o labiau priklausytų nuo pačių pajamų kiekio. Vienodesnis apmokestinimas atitiktų horizontalų teisingumą.

– Ir prezidentas G. Nausėda, ir buvęs Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas siūlė įvesti didesnį individualios veiklos apmokestinimo progresyvumą – virš 35 tūkst. eurų pajamų taikyti 20 proc. GPM. Ar ta linkme einama?

– Nenorėčiau veltis į detales, nes konkretus sutarimas dar yra pasiektinas dalykas ir tie pokalbiai šiuo metu dar vyksta ir turbūt vyks, kol bus įstatymai užregistruoti, tačiau, kaip minėjau, tai atitinka tarptautinių institucijų rekomendacijas, kad tiek viršutinės, tiek apatinės pajamos galėtų būti apmokestinamos tolygiau. Tai reiškia, kad ir didesnių pajamų gavėjai galėtų būti apmokestinami šiek tiek tolygiau negu yra dabar, nes skirtingos pajamos šiuo metu yra apmokestinamos skirtingai.

– Ar tai paliestų ir notarus, advokatus, nekilnojamojo turto brokerius – tuos individualios veiklos žmones, kurie realiai moka mažesnius mokesčius?

– Mokesčių reforma bus pristatyta tada, kada bus pristatyta, – Seimo pavasario sesijoje, ten bus visos detalės pateiktos. Šiuo metu pilnas krepšelis pateiktas, tačiau sutarimas dėl atskirų klausimų dar yra siektinas, todėl dėl konkrečių sprendinių dar turėsime laiko padiskutuoti ir visuomenei juos pristatyti.

– Esate sakiusi, kad daliai pasiūlymų pritarimas gali būti gautas paprasčiau, o dėl kai kurių gali būti daugiau diskusijų ir ginčų. Ar pajamų apmokestinimas yra tas, dėl kurio bus didžiausi ginčai, jūsų manymu?

– Šiuo metu daugiausiai klausimų kelia nekilnojamojo turto mokestis.

– Kodėl?

– Turbūt todėl, kad nėra baisiai populiarus visuomenėje. Ir tas turbūt visiškai aišku, bet yra tarptautinių institucijų rekomendacijos, daugybę metų šitoje srityje daryti tam tikrus pakeitimus ir anksčiau ar vėliau mokestinio modelio keitimas turėjo būti pasiūlytas.

– Kai kurie ekspertai mano, kad žmonės ras landų, kaip išvengti to mokesčio, perrašys turtą kažkam kitam ir galiausiai savivaldybės nesurinks to mokesčio tiek, kiek jūs planuojate. Ką galėtumėte atsakyti?

– Turbūt mokestinio arbitražo ir bandymo išvengti mokesčių yra ir dabar, ir ne tik nekilnojamo turto mokesčio srityje, tačiau sakyčiau, kad su nauju pasiūlytu mokesčiu arbitražas tarp vieno ir kito apmokestinimo nėra tiek didelis, kad žmonės būtų motyvuoti keisti savo gyvenamąją vietą. Gyvenamąją vietą žmonės dažnai deklaruoja dėl įvairiausių priežasčių – ar norėdami gauti paslaugas, darželį, ar dar kitas paslaugas. Motyvų deklaruoti vienur ar kitur ir dabar žmonės turi skirtingų, o mokesčio tarifas yra santykinai nedidelis, todėl motyvų vien dėl to deklaruoti gyvenamąją vietą kažkur kitur, sakyčiau, nėra tiek daug.

– Kai sakote, kad yra pateiktas Akcizų įstatymo projektas, kaip suprantu, juo siūloma apmokestinti šildymui naudojamą kurą, dyzelino akcizą sulyginti su benzino. Apie tai kalbate?

– Yra Aplinkos ministerijos pateiktas projektas, technines detales geriausiai galėtų pakomentuoti šios ministerijos specialistai, nes iš principo tai yra aplinkosauginių tikslų siekiantis įstatymo projektas.

– Grįžtant prie mokesčių peržiūros, ar kitoks pelno apmokestinimas bus jūsų pasiūlymuose?

– Viena iš sričių, kurios buvo diskutuotos darbo grupėje, yra investicijų skatinimas ir per pelno apmokestinimą. Šiuo metu galioja investicinė lengvata, reiškia, įmonės, investuojančios į tam tikras technologijas, gali turėti palankesnes sąlygas. Taip pat įmonės, kurios investuoja į MTEP (mokslinius tyrimus, eksperimentinę plėtrą – BNS), turi dar palankesnes sąlygas. Investicinė lengvata baigia galioti 2023 metų pabaigoje, todėl tam tikri sprendimai bet kokiu atveju turi būti daromi, kad būtų išlaikomas bent jau investicijų klimatas Lietuvoje. Todėl pasiūlymai bus pateikti tiek dėl šios lengvatos ateities, tiek galbūt ir papildomų galimybių, kaip būtų galima paskatinti įmones investuoti į savo atsinaujinimą.

– Bet Pasaulio bankas kritikuoja pelno mokesčio lengvatas, o jūs sakote, kad bus atsižvelgta į jo rekomendacijas.

– Pasaulio bankas pateikia įvairiausių rekomendacijų. Turbūt dalis labiau atitinka mūsų įsivaizduojamas kryptis, kaip turėtų vystytis mokesčių sistema, galbūt dalis pateiktų pastabų, nes visgi mokesčių sistemos tikslas yra pirmiausia fiskalinis, surinkti daugiau mokesčių, bet tuo pačiu mokestinė sistema gali paveikti ir įmonių veiksmų logiką. Dėl to šiuo atveju, mano nuomone, būtent tokių investicijų skatinimas prisideda prie aukštesnės pridėtinės vertės kūrimo, mūsų ekonomikos transformacijos ir tai yra vienas iš pagrindinių uždavinių šiandien. Manau, ši lengvata turi savo logiką.

– Pakalbėkime apie pridėtinės vertės mokestį. Tarptautinės organizacijos rekomenduoja mažinti jo atotrūkį. Jūs esate minėjusi, kad tam numatytos 37 priemonės, bet jos turbūt yra daugiau techninės, pavyzdžiui, e. platformų duomenis perduoti Valstybinei mokesčių inspekcijai. Kiek jūs tikitės iš tokių priemonių tą atotrūkį sumažinti? Ar kalbame apie kažkokias reikšmingas sumas?

– Visuomet, kai kalbame apie šešėlį, norėtųsi nešaudyti briedžio girioje, kurio nematai. Kai pradeda kalbėti žmonės, kiek jie ištrauks milijardų iš šešėlio, man skamba gana savotiškai. Pirmiausia ištraukime, o tada paskaičiuokime, kas yra ištraukta. Paskutiniais duomenimis, Europos Komisija pateikė savo PVM ataskaitą ir preliminariai prognozuojama, kad Lietuvos PVM atotrūkis 2021 metais mažėja 5 procentiniais punktais – tai milžiniškas pokytis nuo to, kas buvo anksčiau.

Jau nuo 2016 metų matome, kaip nuosekliai PVM atotrūkis mažėja ir šešėlis natūraliai traukiasi turbūt dėl to, kad ir visuomenė vystosi, ir mokesčių administratorius taiko įvairiausias prevencines priemones, ir sąmoningumas didėja, tačiau toks ženklus pokytis rodo, kad pokyčiai visuomenėje yra didesni negu galbūt galėjome tikėtis ir surinkimas PVM mokesčio išauga ne tik dėl ekonominių priežasčių, bet ir dėl to, kad atotrūkis mažėja.

Jei būtų kažkokia sidabrinė kulka, kad būtų galima vieną priemonę pritaikyti ir PVM atotrūkį sumažinti iki vienaženklio skaičiaus, turbūt jau ankstesnės Vyriausybės būtų tą padariusios. Tačiau šešėlio mažinimas yra kompleksinis sprendinys ir tam reikalingos pastangos iš visų pusių. Šešėlio mažinimo plane beveik 40 proc. skiriama skaitmenizacijos procesams, kaip laiku pamatyti, užkardyti šešėlį, kaip duomenis sujungti vienus su kitais ir galima būtų pamatyti, kur yra neatitikimai ir kur galbūt tam tikri sisteminiai sprendimai reikalingi.

Taip pat dalis priemonių nukreipiama į rizikingų sektorių ir sričių didesnę kontrolę, kur matome, kad pakeitimai yra reikalingi. Turbūt kompleksinis sprendinys leistų tikėtis tų ligšiolinių tendencijų išlaikymo ir artėjimo prie Europos Sąjungos vidurkio, kas užprogramuota ir mūsų Vyriausybės programoje. Europos Sąjungos vidurkis yra apie 10 proc., 2021 metų EK prognozėmis, Lietuvoje – apie 15 procentų.

– Pernai Seimui pratęsus PVM lengvatą maitinimo sektoriui iki kitų metų sausio, esate sakiusi, kad 60 mln. eurų dėl to negautų pajamų jūs kompensuosite galbūt mažinant paramą verslui. Šiam tikslui iš šiemet biudžete skirtų 230 mln. eurų kompensacijoms už elektrą realiai skirta apie 170 mln. eurų. Tai tarsi nebėra bėdos dėl tų 60 mln. eurų negautų pajamų?

– Tiesiog jei būtų tie pinigai surinkti į biudžetą, kas, mano nuomone, būtų teisingesnis variantas, tiesiog valstybės skola būtų mažesnė ir valstybės biudžeto deficitas būtų metų gale mažesnis.

– Bankų analitikai sako, kad valstybė turėtų šiemet nemažą sumą sutaupyti ir dėl mažesnių kompensacijų gyventojams už elektrą ir dujas, ir dėl kitų veiksnių. Pavyzdžiui, „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis skaičiuoja, kad valstybė galėtų sutaupyti apie milijardą. Ar jūs modeliuojate tokį scenarijų? Tada ir skola būtų mažesnė?

– Energetikos kainos kinta ir praėjusiais metais matėme, kad jos varijavo pakankamai stipriai, todėl daryti į tolį nešančias išvadas dar yra ankstyva. Matome, kad tendencijos tikrai yra gerėjančios ir tikėtina, kad reikės mažiau lėšų nei esame numatę, bet tikslas ir nebuvo turbūt išleisti visus pinigus iki paskutinio cento, tikslas buvo stabilizuoti kainų augimą, kad būtų nuoseklesnis ir nebūtų tokių šuolių. Jei tie šuoliai išsisprendžia rinkos tendencijomis, o ne biudžeto intervencija, tik visiems nuo to geriau.

– Kai kurie ekspertai svarsto, kad antrąjį pusmetį gali iš viso nebereikėti gyventojams kompensacijų.

– Nuolat sekame tendencijas, žiūrime, kaip atrodo energetikos rinka ir tikėtina, kad lėšos antrajam pusmečiui bus reikalingos mažesnės nei buvome numatę pristatydami biudžetą. Tačiau konkretūs sprendimai bus daromi prieš antrąjį metų pusmetį, kai valstybinis reguliuotojas turės nustatyti buitiniams vartotojams kainas, tuomet konkretūs sprendimai ir bus padaryti, matant realią situaciją, kaip atrodo rinka.

Šiuo metu tiesiog stebime, kadangi pirmam pusmečiui kainos nustatytos, mes jų laikomės su tomis kompensacijomis, kurios numatytos, o antram metų pusmečiui artėjant, matysime, kokios tendencijos yra realiai. Tai, kas atrodo šiandien, nebūtinai taip gali būti antrame metų pusmetyje. Daug kas priklauso ir nuo kitų veikėjų veiksmų, kurie nepriklauso nuo mūsų.

– Bet biudžeto nereikėtų peržiūrėti dėl to?

– Tos lėšos numatytos skolinimosi limite, reiškia, kad jeigu poreikis bus, tos lėšos bus pasiskolintos, jei tokio poreikio nebus, nesiskolinsime ir dėl to atidaryti biudžeto tikrai nereikia.

– Yra tikimybė, kad biudžeto deficitas šiemet bus mažesnis nei 4,9 proc. BVP?

– Tikėtina, ir atnaujinus gruodžio mėnesį ekonomines projekcijas matome, kad nominalus bendrasis vidaus produktas yra didesnis prognozuojamas negu tikėjomės rugsėjį, kai buvo rengiamas valstybės biudžetas. Jau vien dėl to, tikėtina, biudžeto deficitas bus mažesnis nei 4,9 proc., kadangi tai santykinis dydis. Bet taip pat stebime ir kokios išlaidos daromos. Jei jų pavyks sutaupyti, biudžeto deficitas galėtų būti ir mažesnis.

Iš 4,9 proc. pusė yra vienkartiniai veiksniai, jie susiję ne tik su energetika, bet taip pat su Ukrainos karo pabėgėliais ir priklauso, kiek jų Lietuvoje bus, – galbūt prielaidos, kuriomis buvo remtasi, buvo pesimistiškesnės, nes buvo manoma, kad šaltuoju sezono metu padaugės atvykstančių iš Ukrainos, nes bombarduojamos būtent energetikos įstaigos, tiekiančios elektrą, šilumą. Bet šiuo metu didėjančių srautų nestebima ir tikėtina, kad dalis tų išlaidų taip pat galėtų būti sutaupyta.

– Įvairūs analitikai prognozuoja šiemet nuo nulio iki 1,4 proc. BVP augimą, ministerija – 0,7 proc. Ar kovo mėnesį peržiūrimos prognozės bus į geresnę pusę, jūsų manymu?

– Norint pasakyti, koks bus realus skaičius, reikia sulaukti kovo mėnesio, kai bus paskutiniai duomenys ir jų pagrindu atliekamos projekcijos, tačiau galima būtų vertinti remiantis tarptautinių institucijų paskutiniais duomenimis, ką kalba ir Europos Komisija, ir Tarptautinis valiutos fondas, kad tikėtina, jog pasaulio ekonomika atrodys geriau nei buvo prognozuota prieš tai. Tai tikrai daro įtakos ir Lietuvos ekonomikos rodikliams, vien dėl to tikėtina, kad bus geresni rezultatai, bet šiandien yra pernelyg anksti džiaugtis, reikia palaukti, kaip atrodys pirmiausia energetikos sektorius.

– Iš Europos Gaivinimo fondo laukiate pirmos 565 mln. eurų išmokos – iki vasario mėnesio turi būti Europos Komisijos įvertinimas. Ar turite indikacijų, kaip EK vertina Lietuvos paraišką?

– Esame lapkričio 30 dieną pateikę pirmąjį mokėjimo prašymą, kuriame numatyti 33 pasiektini rodikliai, už kuriuos reikia atsiskaityti. Komisijai pateikėme visus duomenis, laukiame vertinimo, jis turėtų būti vasario viduryje. Diskusijos su Komisija nuolat vyksta, reikia pateikti įvairiausius duomenis. Manau, reikia palaukti vasario vidurio ir tada žinosime.

– Valstybės kontrolė yra sakiusi, kad Komisija gali nepatvirtinti dalies priemonių. Ji minėjo, kad Vyriausybė tinkamai neįgyvendino šešių rodiklių, dar trys gali neduoti rezultato – tai automobilių taršos mokestis, mokesčių sistemos subalansavimas ir mokyklų tinklo pertvarka. Ką į tai galėtumėte atsakyti?

– Diskusijos su Komisija vyksta nebent dėl mokestinių pakeitimų, kadangi jų apimtis konkrečiai neaprašyta, o interpretacijos, kad tai turi būti būtinai automobilių taršos mokestis, yra tik interpretacijos. Esame pateikę Akcizų įstatymą, ir, mūsų nuomone, tokių pakeitimų turėtų pakakti, kad rodiklis būtų laikomas kaip įgyvendintas. Reikia palaukti Europos Komisijos vertinimo ir jeigu reikės kažką pakoreguoti, laiko mes dar turime.

– Pastaruoju metu kilo diskusijų dėl pensijos amžiaus didinimo. Valstybės vadovai sako, kad dabar ne laikas apie tai kalbėti. Jūsų manymu, ar tikrai ne laikas galvoti jau dabar?

– Vyriausybė tikrai nesvarsto pensinio amžiaus ilginimo, dar nėra pasibaigęs sprendimas, kuris buvo priimtas ankstesniais metais – nuo 2012 metų ir jis turi užsibaigti 2026 metais. Bet kokiu atveju tokie sprendiniai yra susiję ne tik su matematiniu supliusavimu, kaip čia kam atrodo, bet ir su kitais objektyviais rodikliais. Lietuvoje sveiko gyvenimo trukmė, palyginti su kitomis šalimis, yra ne tokia optimistiška, tai mes dar turime kur pasistūmėti kitose srityse, kad būtų galima žmonių prašyti padirbėti ilgėliau.

– Tai kada bus laikas apie tai kalbėti?

– Šiuo metu kiti prioritetai yra ir visgi sveiko gyvenimo trukmės ilginimas, kuris galbūt sudarytų prielaidą žmonėms patiems apsispręsti ilgiau likti darbo rinkoje, yra esminis prioritetas ir tam reikalingi kiti sprendimai. Vyksta ir sveikatos reforma ir tikimės, kad ji prisidės prie tų tikslų pasiekimo, o šitie klausimai galėtų būti sprendžiami vėliau. tačiau šiuo metu „Sodros“ biudžetas nekelia iššūkių vidutiniu laikotarpiu, tie sprendimai gali palaukti ir tai priklauso ne tik nuo šiandienos matomų rodiklių, bet ir nuo to, kaip vystysis mūsų sociodemografiniai rodikliai ir kiti sprendimai.

– Kokią mokesčių sistemą norėtumėte palikti 2024 metų pabaigoje baigusi ministrės kadenciją?

– Turbūt nieko naujo nepasakysiu – tai, kas parašyta Vyriausybės programoje – ekonomikos augimui palanki sistema, kuri yra aiškesnė ir teisingesnė.

– Ar „gyvulių ūkis“ bus sutvarkytas?

– Tai turbūt priklauso ne tik nuo manęs, bet nuo žmonių, kurie tuos sprendimus priima. Seimo palaikymo sutelkimas yra pakankamai sudėtingas uždavinys ir turbūt mokestinės diskusijos yra vienos sudėtingiausių, kurioms reikia sutelkti palaikymą. Matome ir iš biudžeto tvirtinimo patirčių, kad opozicija nepritaria, nepaisant to, kad ir pensijos auga, ir atlyginimai auga, ir atrodo, visi geri sprendimai sudėti, bet turbūt principinė nuostata yra nepalaikyti tokių sprendimų, tai labai kažkokių stebuklų mokesčių peržiūros klausimais taip pat nesitikėčiau.

2023 01 23 09:09
Spausdinti