BNSFinansų ministrė Gintarė Skaistė sako, valstybės skola kitąmet šiek tiek viršys optimaliu laikomą maždaug 40 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) lygį.
„Planuojame, kad kitais metais mūsų valdžios sektoriaus skola su šiuo biudžeto deficito lygiu, kurį esame susiprognozavę, bus 42,9 procento“, – interviu BNS sakė ministrė.
„Optimalus lygis buvo įvertintas maždaug nuo 39 iki 42 procentų, tai esame maždaug tame lygyje, kuris laikytinas vis dar sveikas tokio dydžio ekonomikai. Taip, šiek tiek iš tos ribos perlipome, tačiau mums iki tokių šalių kaip Pietų Europos šalys dar išties tolimas kelias“, – pridūrė ji.
2023 metų valstybės biudžeto projektą penktadienį pristatanti ministrė teigia, jog kitiems metams numatomas 4,9 proc. biudžeto deficitas.
Ji tvirtino, kad biudžetas yra „optimaliausias“ dabartinėmis sąlygomis.
„Turbūt iš esamos situacijos, kuri yra pakankamai sudėtinga ir tų sudėtingų sprendimų, kuriuos turėjome padaryti, tai visgi yra optimaliausias sprendimas (biudžetas – BNS), sudedant tiek poreikius, tiek ir galimybes“, – kalbėjo G. Skaistė.
Pasak jos, pagrindiniai kitų metų biudžeto akcentai – energijos kainų šoko stabilizavimas ir žmonių perkamosios galios išsaugojimas.
Nors anksčiau Vyriausybė abejojo galimybėmis kompensuoti verslui išaugusias elektros kainas, į biudžetą galop įtraukti 450 mln. eurų kompensacijoms.
Pasak G. Skaistės, vienas iš lemiančių motyvų tą daryti buvo siekis išlaikyti bendrą įmonių konkurencingumo lygį.
Ji tvirtino pasigendanti aktyvesnio Europos Komisijos vaidmens derinant įvairias ES valstybių teikiamas pagalbos priemones, todėl jos teigimu, Bendrijos konkurencingumo lygis išsikreipia, o vieningos rinkos principas – nukenčia.
Biudžeto projekte numatyta, kad jo pajamos kitais metais sieks 15,62 mlrd. eurų, išlaidos – 18,6 mlrd. eurų, biudžeto deficitas – 4,9 proc., valstybės skola – 43 proc. Bendrojo vidaus produkto.
Dujų ir elektros kainų dalies kompensavimui gyventojams numatyti 812 mln. eurų, elektros kainos dalies kompensavimas verslui – 446 mln. eurų.
Žmonių pajamų didinimui skiriama 1,6 mlrd. eurų, dirbančiųjų pajamų didinimui – 790 mln. eurų, socialinei paramai – 237 mln. eurų, pensijoms – 591 mln. eurų.
– Jau beveik aštuonis mėnesius gyvename karo Ukrainoje ir su juo susijusio visai Europos Sąjungai Rusijos paskelbto energetinio karo sąlygomis. Kokie yra šiųmetinio, jeigu taip būtų galima pavadinti, 2023 metų „Lietuvos karo biudžeto“ pagrindiniai akcentai?
– Karas Ukrainoje susijęs su kitais Rusijos veiksmais energetikos sektoriuje, dėl ko yra destabilizuotas visas energetikos sektorius – kainos tiek dujų, tiek elektros užkopusios į neregėtas aukštumas, todėl natūralu, kad esminis biudžeto akcentas yra energijos kainų stabilizavimas, sušvelninimas – žmonėms, verslui ir taip pat prisidedant prie ilgalaikių sprendimų, kad ilguoju laikotarpiu taptume nepriklausomi tiek nuo tiesioginių Rusijos energetinių išteklių, tiek nuo tarptautinių energetinių kainų, kurias įtakoja šios agresorės veiksmai.
Kadangi infliacija, kuri taip pat didžia dalimi yra susijusi su dabartine energetikos krize yra vis dar aukštame lygyje ir prognozuojame, kad kitais metais vidutinė metinė infliacija bus apie 6 proc., todėl sprendimai yra daromi ne tik su energetika, bet ir su žmonių pajamų didinimu – tiek pensininkams, tiek ir dirbantiesiems, tam kad būtų galima pastiprinti žmonių perkamąją galią. Tokie yra esminiai akcentai. Aišku yra dar dėmesys krašto apsaugai, kuriai pernai biudžetas padidintas iki 2,52 proc. nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), todėl kitais metais tas lygis bus išlaikomas.
– Nekeliate jo, kaip ragino prezidentas iki 3 proc. BVP?
– Kadangi auga nominalus BVP, o santykis priklauso būtent nuo jo, tai suma skiriama Krašto apsaugai bet kokiu atveju didėja ir nedidinant paties procento. Taip pat, kadangi nėra priimta jokių sprendimų dėl pajamų didinimo, manome, kad tas finansavimo padidinimas iki 2,52 proc. atliepia šiandieninius įsipareigojimus, nes pernelyg greitas augimas ne visada duoda tą efektą, kurio galima tikėtis.
– Užsiminėte apie kompensacijas gyventojams ir verslui. Kokią biudžetų dalį, turiu galvoje ne vien valstybės, bet ir „Sodros“ bei Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetus užima didinamos pašalpos, išmokos, kompensacijos ir panašūs dalykai?
– Bendroje sumoje žmonių pajamų didinimui papildomai yra skiriama 1,6 mlrd. eurų. Iš jų pensijų didinimui – 581 mln. eurų, dirbančiųjų pajamų didinimui dar 786 mln. eurų, o įvairioms socialinėms išmokoms, kurios yra susijusios, tarkim, su šildymo kompensacijomis, su vaiko pinigais – papildomi 238 mln. eurų.
– O verslui dėl išaugusių energetikos kainų yra numatytos kokios nors kompensacijos?
– Taip, yra numatytas atskiras verslo paramos paketas. Jame bus priemonės, kurios startuoja dar šiais metais: siūlysime mokesčių atidėjimą be palūkanų tiems sektoriams, kurie yra imlesni energetikai (ten, kur 10 proc. įmonės kaštuose sudaro energetiniai kaštai). Tokios įmonės turės teisę pateikus prašymą Valstybinei mokesčių inspekcijai (VMI) pusei metų gauti „mokestines atostogas“ neišieškant ir nevykdant kitų procesinių veiksmų.
Taip pat planuojame dar šiemet vadinamajame Europos Komisijos karo komunikate įvardytoms įmonėms, kur gana apibrėžtas jų kiekis ir jos laikomos ypatingai nukentėjusiomis dėl energetikos krizės, skirti subsidijas.
– Lietuvos atveju, jas galėtų gauti tarkim „Achema“, „Lifosa“?
– Taip, tame tarpe ir tokios įmonės, taip pat ir stiklo pramonė, kuri savo kaštuose turi itin daug energetikos dedamosios – tiek kiti sektoriai, kurie yra specifiškai įvardyti komunikate. Tai tokioms įmonėms dar 2022 metais planuojame skirti 30 mln. eurų subsidijų, grąžinant dalį jų 2021 metais sumokėtų mokesčių. Taip pat yra planuojamas dalinis elektros kainų kompensavimas, pasirenkant panašų modelį kaip Latvija, numatant dalį kompensacijos nuo tam tikro limito, nuo tam tikros elektros biržos kainos į viršų, dalis išlaidų būtų dalinamasi tarp verslo ir valstybės. Tai reiškia, kad jeigu pasirenkame ribą 24 centai už elektros kilovatvalandę, tai kaina biržoje, kuri yra virš 24 centų – 50 proc. mokėtų verslas, 50 proc. – nacionalinis biudžetas. Ir tokia priemonė būtų taikoma dviem ketvirčiams – tai yra šių metų paskutiniam, ir kitų metų pirmam ketvirčiui – pusei metų leidžiant verslui žiemos sezone šiek tiek atsikvėpti ir sulaukti ne tik šiltesnio sezono, bet ir galbūt bendrų europinių sprendimų, kurie padėtų stabilizuoti situaciją.
– Ministre, o kokie motyvai ir skaičiavimai lėmė būtent tokius skaičius?
– Mokestiniai atidėjimai buvo ta priemonė, kuri gana gerai suveikė kovido pandemijos laikotarpiu ir leido įmonėms turėti gana ženklias sumas savo likvidumui palaikyti. Manome, kad energetiškai imlioms įmonėms tai padėtų subalansuoti savo pinigų srautus, šiek tiek subalansuoti mokėjimus už energetiką, mažiau skiriant mokesčiams už einamąjį laikotarpį, daugiau sąskaitoms apmokėti. O subsidijos energetikai imlioms įmonėms grąžinant dalį sumokėtų mokesčių bus surišami su jau sumokėtais mokesčiais – tai irgi labai pasiteisino per pandemiją, nes skatino ir skaidriai vykdyti veiklą, mokėti mokesčius, bet tuo pačiu valstybė parodo solidarumą tada, kada to reikia.
Kalbant apie kainos kompensavimo mechanizmą, vienas iš motyvatorių buvo išlaikyti bendrą konkurencingumo lygį, kurį turime Europoje, nes ko aš pasigendu pastaruoju metu Europos Sąjungoje (ES) – tai Europos Komisijos vaidmens derinant įvairias valstybės pagalbos priemones. Visos ES šalys demonstruoja išradingumą, kaip, ką čia dar padaryti, pagalbos priemonės yra labai skirtingos, todėl bendras konkurencingumo lygis išsikreipia, o vieningos rinkos principas – nukenčia.
– Užsiminėte apie kitų šalių pagalbą gyventojams ir verslui. Kaip jūs vertinate naujausią Vokietijos pareiškimą, jog šios šalies Vyriausybė verslui ir gyventojams išaugusių dujų ir elektros kainų kompensavimui, kanclerio Olafo Scholzo (Olafo Šolco) žodžiais tariant, „gynybos skydui“, kitąmet skirs, bent jau man protu sunkiai įsivaizduojamą sumą 200 mlrd. eurų – 5 proc. šalies BVP?
– Šiuo atveju turbūt reiktų pamatyti tas konkrečias Vokietijos priemones, nes dažnai tie įvardijami dideli skaičiai nebūna skiriami per vienus metus. Reiktų pamatyti, kas konkrečiai yra šiame pakete, nes jeigu iš tiesų pagalbai vieniems metams būtų skirti 5 proc. šalies BVP, tai būtų iš tiesų didelė suma.
Paprastai iš kitų šalių pavyzdžių matau, kad tokio dydžio priemonių niekas neskiria. Iš neoficialių pokalbių žinau, kad Vokietija yra indikavusi, kad kitąmet ji turės subalansuotą biudžetą, tai reiškia, kad jie neturės deficito. Techniškai su tokiu skatinimo paketu to padaryti neįmanoma, todėl aš tikrai labai norėčiau pamatyti tą biudžetą ir tik tada jį komentuoti.
– Tada turiu praktinį klausimą. Jeigu pasitvirtintų, kad Vokietija tikrai skirs tokio dydžio paramą, kurios didžiąją dalį greičiausiai pasiskolins, ar tai nepablogins Lietuvos galimybių pasiskolinti toms pačioms kompensacijoms reikalingų pinigų, nepadidins palūkanų už jas?
– Skolinimas ir taip brangsta jau kurį laiką. Vakar (trečiadienį – BNS) Estija išplatino savo vertybinius popierius ir pasiskolino 10 metų su virš 4 proc. palūkanomis. Tai, sakyčiau, kaštai brangsta ir pakankamai sparčiai – ir dėl to, kad šalys sparčiai skolinasi, bet ir matant bendrą paveikslą, kuomet ekonomikos peizažas tikrai nėra labai giedras. (...) Natūralu, kai yra paklausa pinigams, paprastai pasiūla brangsta.
– Pandemija, o ypač karas į bet kokias analitines prognozes įnešė labai daug neapibrėžtumo, visi – verslas, bankai, politikai skaičiuoja bent po kelis galimus situacijos scenarijus. Kokie yra finansų ministerijos scenarijai pateikiant šį biudžetą? Ar jį turi tik vieną scenarijų, o ne pavyzdžiui, kaip Lietuvos bankas – bent tris?
– Rengiant biudžetą, o ne prognozes vis tiek reikia turėti vieną centrinį scenarijų, kuris yra labiausiai tikėtinas. Tai rengiant ekonominės raidos scenarijų, kuriuo yra vadovaujamasi rengiant biudžetą, buvo parengtas vienas centrinis ir du alternatyvūs scenarijai, kad matytum vaizdą, kaip galėtų atrodyti ekonomika jeigu ES ekonomika stotų labiau, vystytųsi lėčiau nei atrodė prieš tai. Šiuo metu visgi vadovaujamės centriniu scenarijumi, kad ekonomikos augimas vidutinis kitąmet išliks apie 1,5 proc. punkto, vidutinė metinė infliacija – 6 proc., o atlyginimai turėtų augti apie 8 procentus. Pasakyti tiksliai, kaip viskas bus – neįmanoma, nes tokių dalykų kaip karas neįmanoma suprognozuoti.
– Bet tas karas jau vyksta aštuonis mėnesius – ministre, jeigu, tarkime, žiemą paaiškėtų, kad jūsų dabar suplanuotas scenarijus ir atitinkamai pagal jį biudžetas yra per daug optimistinis, ar yra numatyta galimybė jį peržiūrėti, pakeisti. Ar jungtumėte tą kitą scenarijų – minėjote, kad turite tris?
– Na, jeigu paaiškėtų, kad ekonomika vystosi kažkaip kitaip, turbūt reiktų vertinti, kiek keičiasi biudžeto pajamų projekcijos nuo atnaujinto scenarijaus ir jeigu matytume, kad yra esminiai pokyčiai, turbūt neatmestinas variantas, kad kitų metų eigoje gali reikti tikslinti valstybės biudžeto projektą, tačiau tai turbūt paaiškėtų tik tokiu atveju, jeigu tie pokyčiai būtų esminiai.
– O po kelių mėnesių jūs įvertintumėte, atitinka ar neatitinka jūsų prognozės realų ekonomikos vystymąsi – vienas, du, trys mėnesiai?
– Šiuo metu yra Lietuvoje paskelbtos tam tikros išskirtinės aplinkybės – tai reiškia, kad ekonominės raidos scenarijai yra atnaujinami kas ketvirtį ir tokiu atveju kas kiekvieną ketvirtį matysime naujesnius duomenis ir bus galima atsižvelgiant į juos daryti tam tikrus sprendimus.
– Tai kiek neatitinkančių jūsų dabartinio scenarijaus ketvirčių reikia, kad jūs galėtumėte peržiūrėti biudžetą?
– Nebūtinai priklauso nuo kiek ketvirčių, bet kiek smarkiai keičiasi vaizdas.
– 1,6 mlrd. eurų augančios išlaidos – Lietuvos masteliu žiūrint yra daug – kiek tai sudaro viso biudžeto – dešimtadalį?
– 1,6 mlrd. yra tiesiog žmonių pajamų didinimo priemonės. Tai yra pensijos, atlyginimai, neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) didinimas, socialinės išmokos. Kompensacijos už elektrą ir kitos priemonės energetikai, jos yra atskirai.
– O kiek jos sudarys?
– Žmonių elektros ir dujų kainų kompensavimui kitiems metams nusimatome 812 mln. eurų visiems metams. Verslo kompensacijoms elektros kainų būtų apie 450 mln. eurų.
– Ar tokių sumų įdėjimas vien tik kompensaciniams mechanizmams nesumažins finansavimo kitose srityse? Ar nemažėja kažkur valstybės finansavimas, atsižvelgiant į tai, kad biudžetas nėra guminis?
– Visgi sakyčiau, kad valstybės nominalios pajamos ateinančiais metais auga, todėl poreikio kažkaip reikšmingai mažinti esamas išlaidas, sakyčiau, poreikio priiminėti drastiškus sprendimus, nebuvo. Tokiu atveju tiesiog žiūrėjome, kur yra prioritetai papildomoms išlaidoms. Sakyčiau, kad esminis dėmesys buvo skiriamas žmonių perkamosios galios išsaugojimui ir energetikos kainos stabilizavimui.
– Premjerė rugsėjį teigė, kad toms netikėtoms išlaidoms Vyriausybė planuoja apie 2 proc. BVP ir tam bus papildomai skolinamasi. Pasikeitė tie skaičiai ar išliko panaši suma?
– Su savo taip vadinamomis tradicinėmis išlaidomis, kurios yra ilgalaikės ir tęstinės, biudžete tilpome į stabilumo programoje numatytą biudžeto deficitą, tai yra 2,4 proc. BVP.
Tuo tarpu šiuo metu parengto biudžeto projekto deficitas yra 4,9 proc. – tai reiškia, kad apie 2,5 proc. BVP yra tokios išlaidos, kurios yra susijusios su vienkartiniais veiksniais – stabilizuojant esamą situaciją.
– O tas papildomoms išlaidas numatote finansuoti tik skolintomis lėšomis ar yra kokių nors kitų finansavimo šaltinių?
– Kaip minėjau anksčiau, mokestinių pakeitimų, kurie įsigaliotų šiais metais ir atneštų papildomų pajamų į šių metų biudžetą, neplanuojame, kadangi yra ir Konstitucinio teismo išaiškinimas, kad mokestinių įstatymų įsigaliojimui reikia palikti bent 6 mėnesius, todėl tos anksčiau taikytos praktikos susirankioti paskutinę minutę papildomų pajamų neduodant laiko verslui prisitaikyti tęsti visgi neplanuojame. Todėl visos šios nenumatytos išlaidos bus finansuojamos iš skolintų lėšų.
–Esate minėjusi, kad valstybė per metus pasiskolina apie 5 mlrd. eurų ir jeigu skolinimasis pabrangsta bent dviem procentiniais punktais, o labai panašu, kad atsižvelgiant į infliaciją Europoje ir kitus veiksnius, taip ir įvyks, tai per 10 metų, skolai sugrąžinti, jūsų žodžiais, reikės sumokėti 1 mlrd. eurų daugiau. Tai milžiniški pinigai. Kiek kitąmet planuojate pasiskolinti?
– Kaip ir minėjau, valdžios sektoriaus skolos aptarnavimas yra nuolatinis procesas, nes reikia refinansuoti ir senas skolas. Dažnai žmonėms atrodo, kad mes skolinsimės kažkam, kas ateina su naujomis išlaidomis, bet taip pat reikia pinigų ir senoms skoloms refinansuoti, sueinant terminui, reikia išpirkti tam tikrus vertybinius popierius ir tas procesas yra nuolatinis. Todėl, taip, kitąmet skolinsimės apie 5 mlrd. eurų, kad būtų galima ir senas skolas aptarnauti, ir finansuoti tas išlaidas, kurias esame susiplanavę. Iš principo skolinimasis brangsta ir tai reikia turėti omenyje bei šiek tiek tvariau planuoti išlaidas.
– O koks jūsų manymu yra tas tvarus valstybės skolos lygis?
– Esame pasidarę analizę, įvertindami ir tam tikrą mokslinę literatūrą ir statistinius duomenis, koks visgi būtų tokio dydžio ekonomikai kaip Lietuva optimalus valdžios sektoriaus skolos lygis, tai sukasi skaičiai apie 40 procentų. Tai mes esame panašiame lygyje, planuojame, kad kitais metais mūsų valdžios sektoriaus skola su šiuo biudžeto deficito lygiu, kurį esame susiprognozavę, bus 42,9 procento.
Optimalus lygis buvo įvertintas maždaug nuo 39 iki 42 procentų, tai esame maždaug tame lygyje, kuris laikytinas vis dar sveikas tokio dydžio ekonomikai. Taip, šiek tiek iš tos ribos perlipome, tačiau mums iki tokių šalių kaip Pietų Europos šalys dar išties tolimas kelias.
Beje ir pačiame biudžete, ir platesniame vaizde mes šalia biudžeto planuojame atnaujinti savo „Naujos kartos Lietuva“ planą (iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo – RRF – BNS), iš kurio esame pasiėmę subsidinę dalį, tačiau planuojame pasinaudoti ir paskoline dalimi, o dalis tų išlaidų pateks ir į šių metų biudžetą.
Konkrečiai planuojame skolintis virš 1 mlrd. eurų ir investuoti į atsinaujinančią energetiką ir vystyti bent vieno gigavato papildomą saulės energiją bei suteikti paskatas tiek verslui, tiek žmonėms per energetines bendrijas, tiek ir savivaldai, viešiesiems pastatams naudotis galimybe turėti pigesnę energiją. Manau, kad tai yra vienas iš sprendimų, kurie yra ne tik kompensuoti kainas čia ir dabar, bet ir daryti tam tikras investicijas, kad artimiausiu metu Lietuvoje turėtume papildomos generacijos ir turėtume pigesnę energiją.
– Ar tokiems jūsų planams dar reikės Europos Komisijos pritarimo?
– Reikės, kadangi kiekvienos šalies planas yra ratifikuojamas visose kitose šalyse narėse, todėl to patvirtinimo tikrai reikės, tačiau mūsų planai atitinka šito paketo RRF tikslus ir tikėtina, kad EK neturėtų turėti prieštaravimų, kadangi tai atitinka tiek ir pirminį RRF tikslą, tiek ir atnaujintą, iškeltą ambiciją per „REPowerEU“, kurio vienas iš pagrindinių finansavimo šaltinių buvo įvardyta paskolinė dalis, kuri dar liko nepanaudota šalyse narėse. Skolinimosi sąlygos yra pakankamai palankios – tikrai ne tokios kaip dabar rinkoje, todėl planuojame skolintis ir investuoti tam, kad būtų galima jau artimiausiu metu turėti papildomą generaciją Lietuvoje, kas yra viena iš esminių problemų, kurias dabar turime.
– Kokį laikotarpį apimtų tokios investicijos ir paskolos?
– Pats instrumentas leidžia daryti investicijas, kurios turi būti padarytos iki 2026 metų pabaigos. Tačiau mes jau per artimiausius trejus metus planuotume šią sumą įsisavinti ir turėti palaipsniui vis augančią generaciją iki vieno gigavato vien iš šio finansavimo instrumento. Manome, kad tai tikrai prisidėtų tiek prie mažesnių kainų žmonėms per energetines bendrijas, tiek savivaldai būtų paskata jų viešiesiems pastatams, viešajam transportui, kuris yra elektrinis, tiek ir verslui būtų suteikta galimybė per tiesiogines paskolas pas save įmonėse įsirenginėti atsinaujinančią energetiką, tiek ir įsigyti nutolusias saulės elektrines ir taip gauti sau pigesnę energiją, jeigu neturi galimybės pas save ant stogo turėti elektrinės.
– Prieš kelias dienas Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas užsiminė, kad Lietuva kaip ir kitos šalys nėra visiškai patenkintos RRF taisyklėmis, kurios buvo parašytos, kai dar nebuvo karo Ukrainoje su visomis iš to išplaukiančiomis pasekmėmis, o plane numatyti tikslai, ir rodikliai apėmė tik kovidinį laikotarpį. Kontrolieriaus teigimu, Lietuva, kaip ir dalis kitų ES šalių norėtų, kad plane atsirastų kitų tikslų ir rodiklių. Ar taip yra iš tiesų?
– Iš principo šis instrumentas (RRF) yra kitoks negu ES struktūrinių fondų parama, pirmiausia todėl, kad tai yra bendras ES šalių skolinimasis ir tam, kad tas sutarimas bendrai turėti vieną bendrą skolą tarp labai skirtingų šalių ES, buvo suderintas tik tokiu atveju, jeigu kiekviena šalis prisiima atsakomybę už kitos šalies planą. Reiškia Lietuvos planą tvirtina ir Graikija, ir Vokietija, ir taip toliau. Tokiu atveju tie įsipareigojimai, kurie yra prisiimti tuose planuose, yra labai aiškiai ir skaidriai derinami tarp visų šalių narių. Todėl pakeitimai tame plane yra beveik negalimi kitaip nei su struktūriniais fondais, kur iš esmės kiekviena šalis pati sprendžia, ką ten nori pakeisti. Tie pokyčiai (RRF – BNS) yra gerokai sunkesni ir kadangi pinigai yra pririšti ne prie įsisavintų investicijų, bet prie rodiklių, kuriuos reikia pasiekti – įgyvendintos reformos, priimti teisės aktai, kas ne visada būna labai lengvai padaroma, ypač parlamentuose, yra tikrai šalių, kurioms pasiekti tuos rodiklius yra sudėtinga. Tai visgi jeigu šalys narės norės visos kažkokio papildomo lankstumo, reikės keisti RRF reglamentą. Jeigu tas sutarimas bus rastas, matyt, kažkokio lankstumo gali atsirasti, tačiau šiuo metu pati EK tokių intencijų neturi.
– Jūsų Vyriausybė nuo pat darbo pradžios daug ir tiesą sakant, ne visai rišliai kalbėjo apie mokesčių reformą. Šiuo klausimu dirbo bent kelios darbo grupės. Du metai jūsų kadencijos jau praėjo. Kada sulauksime ir ar išvis sulauksime mokesčių reformos?
– Vyriausybės programoje buvo numatyta mokestinių lengvatų peržiūra. Tai tą peržiūrą esame atlikę. Visgi manau, kad ekonominio neapibrėžtumo laikotarpiu turbūt nėra prioritetas numeris vienas daryti tą mokesčių lengvatų peržiūrą. Kovido pandemijos metu sprendimai tikrai buvo daromi, kaip padėti verslui išgyventi, kaip išsaugoti darbo vietas. Šiuo metu prioritetas yra energijos kainų stabilizavimas.
Todėl sprendimai yra pirmiausia daromi čia ir matant, kad bendras ekonominio neapibrėžtumo lygis yra aukštas ir sunku prognozuoti, kaip atrodys ekonomika ateinančiais laikotarpiais. Manome, kad stabilumas ir prognozuojamumas mokesčių sistemoje taip pat yra prioritetas. Namų darbus esame pasidarę, mokesčių lengvatų peržiūra yra atlikta, tam tikras pasiūlymų krepšelis – sudėliotas. Šiuo metu esame pokalbiuose su politiniais partneriais, jeigu rasime bendrą sutarimą, kaip tie pokyčiai galėtų būti bendrai priimti, visu krepšeliu, tada tas pasiūlymų paketas turėtų pasiekti Seimą.
– Kokie pagrindiniai elementai įeina į tą krepšelį?
– Visi mokestiniai pakeitimai, kurie galbūt būtų tame krepšelyje, tikrai buvo aptarti mokesčių lengvatų peržiūros darbo grupėje. Nieko netikėto ten nebus. Visi tie klausimai buvo įvardyti, pasiūlymai – pateikti. Galbūt jie šiek tiek apšvelninti, apdėlioti, bet naujų temų vis tiek nėra.
– Suprantu, kad jūs galimą mokesčių reformą siūlysite tik kaip vientisą krepšelį ir neleisite iš jo ištraukti jokio elemento? Tad kokie pagrindiniai elementai tai būtų?
– Manau, kad į mokesčių sistemą reikia žiūrėti holistiškai ir matyti visus kampus vienu metu, nes jeigu vieniems patinka labai mokesčių lengvatų įvedimas, bet nepatinka jų išvedimas, tai turbūt mes to balanso surasti negalime. Prioritetas yra augimui palankesni mokesčiai ir ekonomikos augimui mažiau žalingi mokesčiai. Nenorėčiau jų detalizuoti, nes su šiuo biudžetu tikrai jokių pakeitimų atnešti neplanuojame, tai turbūt turėsime laiko dar tiems aptarimams detalizuoti, jeigu kažkoks sutarimas bus rastas.
– Iki jūsų kadencijos liko nelabai daug, kaip minėjote, mokestiniai įsakymai įsigalioja tik po pusės metų. Kada jūs juos pasiūlysite, kad jie galėtų įsigalioti? O gal jau kitai Vyriausybei paliksite?
– Jeigu rasime bendrą sutarimą su koalicijos partneriais, turbūt kažkoks pasiūlymų krepšelis Seimą galės pasiekti, bet tą sutarimą dar reikia surasti.
– Ar pagal šią reformą, o gal atskirai planuojate kada nors mažinti mokesčius, susijusius su darbo apmokestinimu, ką Lietuvai metai iš metų rekomenduoja pradedant Pasaulio banku baigiant Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir ko Lietuva nuosekliai užsispyrusiai nesilaiko?
– Vyriausybė jau keletą kartų sumažino darbo pajamų apmokestinimą, didindama NPD. Vyriausybė kelis kartus pakeitė gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymą, kuris nustato NPD formulę ir formulė buvo keletą kartų koreguota tiek 2021 metų pirminiame biudžete, tiek tikslinamame, tiek ir su šių metų biudžetu ateina papildomas NPD didinimas ir ženklus, dėl ko trys ketvirtadaliai minimalios mėnesinės algos (MMA) jau bus neapmokestinama GPM. Mažesnis apmokestinimas darbo santykių vyksta, tik jis vyksta ne per bendro tarifo mažinimą, bet per neapmokestinamojo dydžio plėtrą. Tai reiškia, kad mažesnes pajamas gaunantys žmonės, jų efektyvus tarifas yra mažesnis.
– Ekspertai, ministerijos, žurnalistai apibūdinti biudžetams naudoja formuluotes kaip „socialiai teisingas“, „tvarus“, „deficitinis“, „pandeminis“, o kaip jūs apibūdintumėte dviem-trimis žodžiais 2023 metų valstybės biudžetą?
– Turbūt atrasti vieną žodį yra sudėtinga, bet esminiai akcentai yra energijos kainų šoko stabilizavimas ir pasekmių švelninimas, taip pat žmonių perkamosios galios išsaugojimas ir taip pat turbūt nepamirštant ir saugumo aspekto, investuojant į krašto apsaugą.
– O asmeniškai Jūs, finansų ministrė Gintarė Skaistė, esate patenkinta tuo biudžetu, kurį teikiate Vyriausybei?
– Turbūt iš esamos situacijos, kuri yra pakankamai sudėtinga ir tų sudėtingų sprendimų, kuriuos turėjome padaryti, tai visgi yra optimaliausias sprendimas, sudedant tiek poreikius, tiek ir galimybes.
