Vertinant investicijų pelningumą, patartina atsižvelgti į infliacijos lygį, nes aukšta nominali investicijų grąža negarantuoja didelės realios grąžos.

Infliacija – tai visuotinis prekių ir paslaugų kainų kilimas, mažinantis piniginio vieneto perkamąją galią. Kitaip tariant, už tą pačią pinigų sumą ateityje bus galima įsigyti mažiau prekių nei šiandien. Infliacija fiksuojama beveik visose pasaulio šalyse: išsivysčiusiose valstybėse „sveika“ metine infliacija vadinama ta, kuri siekia 2–3 proc., o besivystančiose normaliu reiškiniu galima laikyti 3–8 proc. metinį kainų prieaugį. Infliacija skirtingai veikia įvairių finansinių instrumentų pelningumą. Pavyzdžiui, obligacijos, kaip investicija, paprastai nėra apsaugotos nuo vertės praradimo, o akcijos suteikia geresnę apsaugą nuo infliacijos. Investuotojai, kurie linkę daugiau kapitalo nukreipti į akcijas, gali nesijaudinti dėl infliacijos poveikio jų investicijoms, nes ilgalaikėje perspektyvoje stambių įmonių akcijų investicinė grąža paprastai „pasiveja“ ir viršija bendrojo kainų kilimo tempą. Esmė tai, kad bendrovės dažnai susieja priekių ir paslaugų kainas su stabiliais piniginiais vienetais – tai leidžia joms išsaugoti ir pelną, ir pajamas. Jeigu pelnas didės arba bent jau išliks tame pačiame lygyje, tai reiškia, kad verslas dirba stabiliai ir jo akcijos pigti tikrai neturėtų. Bendrajam kainų lygiui kylant, į sudėtingesnę padėtį gali patekti tie investuotojai, kurie didelę dalį turto yra investavę į obligacijas, indėlius ir kitas finansines priemones su fiksuota palūkanų norma. Mat infliacija laikoma didžiausiu finansinių instrumentų su maža investicine grąža priešu. Dėl to visada patartina atsižvelgti į infliacijos lygį, vertinant investicijų pelningumą, nes aukšta nominali investicijų grąža negarantuoja aukštos realios grąžos. Norint paskaičiuoti realią investicijų grąžą, reikia iš nominalios investicijų grąžos atimti infliacijos lygį.

Bendrajam kainų lygiui kylant, į sudėtingesnę padėtį gali patekti tie investuotojai, kurie didelę dalį turto yra investavę į obligacijas, indėlius ir kitas finansines priemones su fiksuota palūkanų norma.

Nevertėtų pamiršti, kad infliacijos įtaką investiciniam portfeliui lemia jį sudarantys finansiniai instrumentai. Bendrasis prekių ir paslaugų kainų lygis nereikšmingai veikia akcijų investicinę grąžą, tačiau obligacijų pirkėjams ir banko indėlių savininkams vertėtų imtis priemonių, kai infliacijos lygis viršija tam tikrą ribą. Taigi, vertinant būsimų investicijų pelningumą, patartina atkreipti dėmesį į infliaciją. Norint sužinoti realią investicinę grąžą, reikia atimti infliacijos lygį iš nominalios investicinės grąžos. Dmitrij Karpin yra „TeleTrade-DJ International Consulting Ltd“ atstovybės Lietuvoje vyriausiasis analitikas Panaudota medžiaga ir pateikti svarstymai skirti šviesti ir informuoti. Jie neturėtų būti suprasti ir panaudoti kaip įmonės „TeleTrade“ investicinės rekomendacijos.