Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, kovo 28 d.


Investavimas į kriptografines valiutas
Dmitrij Karpin

Nuo šių metų pradžios populiariausių kriptografinių valiutų vertė paaugo kelis, o kai kurių iš jų – dešimtis kartų. Bendra kriptografinių valiutų rinkos kapitalizacija perkopė 100 mlrd. JAV dolerių. Tūkstančiai žmonių jau uždirbo iš kriptografinių valiutų, dešimtys tūkstančių nori pakartoti jų sėkmę.

Bet kurį aktyvą reikia pirkti tada, kai jis pigus. Ar verta įsigyti investicinį produktą, kai jo vertė aštuonis mėnesius nuolatos auga? Bet kuris finansų rinkų prekiautojas pasakys, kad rizikinga. Ir bus teisus, kalbėdamas apie vertybinius popierius, ateities sandorius ir valiutų poras „Forex“ rinkoje. Tačiau padėtis su kriptografinėmis valiutomis leidžia teigti, jog investuoti į jas dar nevėlu. Nereikėtų gailėtis dėl praleistų galimybių, verčiau pasinaudoti esamomis dabar. Investuoti šioje srityje gali būti labai pelninga, bet reikia suprasti, kas yra kriptografinė valiuta. Nepriklausomai nuo rūšies, kriptografinė valiuta – tai elektroninis piniginis vienetas. Jos emisija vyksta be jokios išorinės ar vidinės kontrolės. Svarbu tai, kad pagrindinių kriptografinių valiutų kiekis dažniausiai yra ribotas, todėl joms infliacija negresia. Priešingai, kiekvienais metais vieneto vertė padidėja. Pavyzdžiui, bitkoinų programa sukurta taip, kad būtų galima pagaminti tik 21 mln. bitkoino monetų. Apskaičiuota, kad šis skaičius bus pasiektas maždaug 2030 m., todėl dabar pats laikas prisijungti prie sistemos. Nė viena valstybė ar kredito sistema negali turėti įtakos mokėjimams ir sandoriams, susijusiems su elektroninėmis valiutomis. Tad atsiranda mokėjimų negrįžtamumas (decentralizacija). Niekas negali ginčyti, atšaukti ar priversti vykdyti sandorio. Piniginė su kriptografine valiuta nesusieta su savininko tapatybe, vadinasi, nereikia nurodyti faktinių duomenų. Pasitikėjimas bitkoinu pasaulyje yra didesnis nei bet kuria kita kriptografine valiuta, jis apsaugo skaitmeninę valiutą ne tik nuo sunaikinimo, bet ir nuo ilgalaikio ir stipraus kainos nuosmukio. Su visais pastarųjų metų kryčiais bitkoinas sėkmingai susidorodavo, o vėliau pabrangdavo. Tai, kad bitkoinas pasižymi didžiausia kapitalizacija ir turi daugiausia vartotojų, palyginti su kitomis kriptografinėmis valiutomis, dar labiau sustiprina jo pozicijas. Bitkoino likvidumas daug didesnis, palyginti su kitų kriptografinių valiutų. Tad paprastas vartotojas visada turės daugybę galimybių pirkti ar parduoti bitkoinus. Finansinis ir politinis nestabilumas kai kuriose šalyse arba visame pasaulyje gali paskatinti nuvertėti dekretines valiutas, jos taptų pernelyg nepatikimos taupyti, o bitkoinas kartu su kitais stabiliais ištekliais, tokiais kaip auksas, išliks tvirta pinigų taupymo priemonė. Įvykus tokiam scenarijui, šiandien perkantys bitkoinus išloštų. Populiariausia kriptografinė valiuta vis dar išvengia perteklinės kontrolės, kuri apkartina šiuolaikinių pinigų savininkų gyvenimą. Valstybės siekia kiek įmanoma apriboti grynųjų cirkuliaciją, didesnių sumų judėjimą sąskaitose akylai stebi priežiūros institucijos, daugeliui operacijų taikomi aukšti komisiniai, palūkanų už indėlius normos gali būti neigiamos. Bitkoinas saugomas visiškai nemokamai, o su juo susijusių operacijų neriboja bankai ar valstybės. Trumpai tariant, ši valiuta yra visiškai decentralizuota ir anonimiška.
Į kriptografinių valiutų rinką dar neatėjo instituciniai investuotojai, tačiau tai įvyks per kelerius artimiausius metus.
Kriptografinių valiutų rinka yra nauja ir tik plėtojasi, jos kapitalizacija aštuonis kartus mažesnė nei „Apple“ arba penkis sykius mažesnė nei „Microsoft“. Atsižvelgiant į šios rinkos augimo tempą, kapitalizacijos augimas dar turi nemažai potencialo ir gali siekti dešimtis kartų ir daugiau. Į šią rinką dar neatėjo instituciniai investuotojai, tačiau tai įvyks per kelerius artimiausius metus. Tuomet milijardai dolerių pateks į kriptografinių valiutų rinką ir kapitalizaciją padidins dešimteriopai. Be to, kriptografinių valiutų paklausą skatina griežtėjanti bankų klientų kontrolė ir grynųjų pinigų atsisakymo politika, kurią aktyviai skatina ES. Dauguma žmonių nenori visiškos savo finansinių srautų kontrolės, todėl vis dažniau naudoja kriptografinę valiutą. Automobilių ir nekilnojamojo turto pardavimas už bitkoinus vis dar laikomas egzotika, tačiau internetinėje prekyboje, bilietų ir turizmo rinkoje jie jau nieko nestebina. ICO (initial coin offering, pirminis monetų siūlymas) populiarumas taip pat augina virtualiųjų valiutų paklausą. Kadangi ICO pranašumai pritraukti lėšų, palyginti su kitais metodais, yra akivaizdūs, jų bus atliekama vis daugiau. Visi šie veiksniai per kelerius artimiausius metus paskatins augti kriptografinių valiutų rinką, ir ji gali būti patraukli investicija. Dmitrij Karpin yra „TeleTrade-DJ International Consulting Ltd“ atstovybės Lietuvoje vyriausiasis analitikas
2017 09 30 15:36
Spausdinti