Verslo finansavimo Baltijos šalyse duomenys rodo, kad praėjusiais metais ryškiausiai žibėjo Lietuvos nekilnojamojo turto (NT) rinka. Kalbant apie komercinį NT – naujų modernių biurų pasiūla Vilniuje pasiekė 2008-ųjų lygį ir šiemet turėtų toliau augti. Ką rinkai žada tokia sparčiai didėjanti pasiūla?

Pernai Lietuvos įmonės daugiausia investavo į NT – ši sritis sulaukė beveik 1 mlrd. 300 mln. eurų investicijų. Po jos rikiavosi transportavimas ir logistika (apie 742 mln. eurų) ir gamyba (apie 724 mln. eurų). Bendros įmonių investicijos 2016 m. Lietuvoje išliko panašiame  lygyje, kai Latvijoje ir Estijoje jos mažėjo. Šalyje labiausiai augo NT sritis – šiam sektoriui įmonės skyrė 20 proc. daugiau investicijų nei 2015-aisiais. Praėjusiais metais Lietuvos sostinėje kilo vienas už kitą modernesni biurų pastatai. Dar 2013–2014 m. verslas Vilniuje skundėsi biurų trūkumu, o šiandien svarstyklės aiškiai nusvertos į pasiūlos pusę. Vienam Vilniaus gyventojui šiandien tenka maždaug 1,1 kv. m biurų ploto. Daug tai ar mažai? Vertindami šį skaičių, turime atsižvelgti į įvairias dedamąsias: kokios mūsų šalies ekonomikos perspektyvos, kiek turime verslų, kuriems tų biurų reikia, kiek yra specialistų, dirbsiančių juose.

Dar 2013–2014 m. verslas Vilniuje skundėsi biurų trūkumu, o šiandien svarstyklės aiškiai nusvertos į pasiūlos pusę.

Galime palyginti – Rygoje šis rodiklis mažesnis: vienam rygiečiui tenka 0,93 kv. m biurų ploto, ir planuojama, kad šiemet Latvijos sostinėje naujų modernių biurų turėtų atsirasti nedaug. Taline, kuriame gyvena mažiau žmonių nei Vilniuje, vienam asmeniui tenka net 1,63 kv. m biurų ploto, o naujų modernių biurų pernai ir šiais metais ten pastatyta ir yra statoma nemažai. Dėl to daugelis NT vystytojų didesnį dėmesį kreipia į kitą skaičių, vadinamą vakansijos lygiu. Šis rodo, kokia patalpų dalis yra neužimta ir neturi nuomininkų. Taline pernai tik 5 proc. biurų buvo neišnuomoti, Rygoje – 5 proc. A ir 10 proc. B klasės patalpų. Vilniuje 2016 m. biurų vakansijos lygis siekė 8 proc., o šiemet, „Swedbank“ prognozėmis, jis turėtų padidėti iki 13 proc., kitąmet – iki 15  procentų. Pasak ekspertų, kaip tik toks lygis yra įprastas Vakarų Europos šalyse, tačiau įdomu, kaip stipriai jis gali koreguoti NT vystytojų ateities planus Lietuvoje. Lietuva, skirtingai nei Latvija ir Estija, nėra „vieno miesto valstybė“. Vilnius nuolat pritraukia gyventojus iš visos šalies, bet ir Kaunas nestovi vietoje. Turėdamas oro uostą, laisvąją ekonominę zoną, stiprią technologinės krypties mokslų bazę ir kitus pranašumus antrasis šalies miestas atveria perspektyvas ir komerciniam NT. Nors biurų vakansija Kaune žemesnė nei 5 proc., laisvų didelių nuomojamų plotų rinkoje nėra. „Swedbank“ prognozėmis, per šiuos ir ateinančius metus Kauno biurų pasiūlos plotas turėtų išaugti maždaug dvigubai. Komercinis NT yra perspektyvus ne tik Kaune. Vilniuje biurų vakansijos lygiui artėjant prie europietiškojo, prekybos centrų šis rodiklis prilygsta nuliui. Potencialą atskleidžia ir prekybos centrų plotas, tenkantis vienam gyventojui, – Vilniuje jis yra net 32 proc. mažesnis nei Rygoje ir 17 proc. mažesnis nei Taline. Net jei palygintume penkis didžiuosius Lietuvos miestus, Vilnius pagal prekybos plotą vienam gyventojui lenkia tik Panevėžį, o nuo Kauno, Šiaulių ir Klaipėdos, kuri turi daugiausia tokio ploto, atsilieka. Taigi, žvelgiant į komercinį NT, lieka palinkėti sėkmės abiem didiesiems šalies miestams. Ir Vilnius, ir Kaunas turi potencialo šioje srityje, kurį, atlikus detalias analizes ir tokio NT poreikio ateityje projekcijas, reiktų išnaudoti. Antanas Sagatauskas yra „Swedbank“ Verslo klientų tarnybos vadovas