UnsplashLietuvos namų ūkių finansinis turtas praėjusiais metais reikšmingai nedidėjo, skaičiuoja turto valdymo bendrovė „INVL Asset Management“ (INVL).
Kaip teigia įmonės Investicijų valdymo padalinio vadovas Vaidotas Rūkas, gyventojų turtas auga lėčiau nei infliacija, dėl kurios namų ūkiams sunkiau sekėsi taupyti, teko leisti santaupas.
Jo trečiadienį pristatytais 2022 m. trečiojo ketvirčio duomenimis likvidus gyventojų finansinis turtas siekė 33,5 mlrd. eurų. Lyginant su analogišku laikotarpiu 2021 m. jis pakilo apie 900 mln. eurų (nuo 32,6 mlrd. eurų).
„Per praėjusius metus Lietuvos gyventojų finansinis turtas (...), palyginus su metais prieš, neišaugo reikšmingai – jis padidėjo tik 1 mlrd. eurų“, – trečiadienį Lietuvos investicijų indekso pristatymo metu teigė V. Rūkas.
„Tai yra gerokai mažiau nei infliacija. Antras dalykas, kad žmonės dėl infliacijos mažiau taupė, galėjo mažiau sutaupyti. O kartais netgi turėjo išleisti santaupas pirkiniams. Tas iš tiesų matyti ir finansinio turto apimtyje“, – kalbėjo jis.
Vis tik, palyginus su 2012 m. liepos–rugsėjo mėnesiais, namų ūkių turtas pakilo apie 2,5 karto – nuo 13,3 mlrd. eurų.
Toliau didžioji dalis turto laikoma pinigais arba indėliais
Pasak V. Rūko, gyventojų finansinio turto struktūra toliau „esmingai“ nesikeičia – apie 72 proc. jo sudarė pinigai ir indėliai, 17 proc. – pensijų fondai, po 3 proc. – gyvybės draudimas, investiciniai fondai bei biržinės akcijos. 1 proc. siekė investicijos į valstybės skolos vertybinius popierius.
Eksperto manymu, tai nėra pozityvi tendencija.
„Deja, pinigai ir indėliai sudaro didžiąją dalį Lietuvos žmonių finansinio turto. Sakykime, vieninteliai gelbėjantys padėtį – t. y., tie, kurie gali uždirbti ilgesniu laikotarpiu – yra pensijų fondai“, – pažymėjo V. Rūkas.
„Visų kitų investicijų, kurios galėtų uždirbti infliacijai artimą ar didesnę grąžą yra pakankamai nereikšminga“, – pridūrė jis.
