ShutterstockKetvirtadienis Volstrite buvo blogiausia diena nuo Irano karo pradžios. Tai lėmė vėl šoktelėjusios naftos kainos ir Irano sprendimas atmesti JAV paliaubų pasiūlymą.
„S&P 500“ indeksas smuko 1,7 proc., „Dow Jones Industrial Average“ indeksas nukrito 469 punktais, o „Nasdaq Composite“ indeksas smuko 2,4 proc. – daugiau nei 10 proc. žemiau visų laikų rekordo, pasiekto anksčiau šiais metais.
Kritimas išplito visame pasaulyje: Pietų Korėjos „Kospi“ indeksas smuko 3,2 proc., Honkongo „Hang Seng“ – 1,9 proc., o Vokietijos „DAX“ – 1,5 proc. „Brent“ naftos kaina tą dieną smarkiai pakilo, o „The New York Times“ pranešė, kad jos pikas siekė 108,01 JAV dolerio už barelį.
„Bloomberg“ cituojamoje ataskaitoje teigiama, kad Australijos investicinio banko „Macquarie Group“ analitikai įspėjo, jog naftos kainos gali šoktelėti iki rekordinės 200 JAV dolerių už barelį ribos, jei JAV ir Irano karas užsitęs iki birželio, o Hormūzo sąsiauris išliks faktiškai uždarytas.
Australijos investicinis bankas šiam ilgalaikio konflikto scenarijui priskyrė maždaug 40 proc. tikimybę, palyginti su 60 proc. tikimybe, kad karas baigsis iki kovo pabaigos.
Didžiosios brokerių įmonės pakėlė savo 2026 m. naftos kainų prognozes. „Goldman Sachs“ padidino vidutinę „Brent“ prognozę nuo 77 iki 85 JAV dolerių už barelį ir pareiškė, kad kovo ir balandžio mėnesiais kainos, jos manymu, vidutiniškai sieks 110 JAV dolerių. „J.P. Morgan“ prognozavo, kad antrajame ketvirtyje „Brent“ kaina sieks 100 JAV dolerių už barelį, o iki metų pabaigos nukris iki 80 JAV dolerių, o „Barclays“ padidino „Brent“ prognozę nuo 65 iki 85 JAV dolerių, įspėdama, kad kainos gali pasiekti 100 JAV dolerių, jei sutrikimai Hormūzo sąsiauryje tęsis keturias–šešias savaites. „Morgan Stanley“ padidino 2027 m. „Brent“ prognozę iki 80 JAV dolerių, motyvuodama tuo, kad geopolitinė rizika išlieka didelė.
