Dideli svyravimai, bet be panikos – tokia buvo pagrindinių pasaulio biržų reakcija į JAV prezidento rinkimų rezultatus.
Akivaizdžiai matyta, kurios akcijos ir finansiniai aktyvai augo arba krito daugiau nei kiti: JAV doleris smuko, nafta pigo, auksas brango, griūtis užklupo Japonijos akcijas ir Meksikos pesą. Pasaulio finansų rinkose šie padariniai buvo ryškiausiai matyti pirmomis valandomis po Donaldo Trumpo pergalės prezidento rinkimuose. Tačiau lapkričio 9 d. JAV fondų biržų atidarymas pasižymėjo teigiama tendencija.
Netikėtas respublikonų kandidato triumfas, priešingai, nei prognozuota, nesukėlė panikos pasaulio biržose. Tam tikrų žiniasklaidos šaltinių tvirtinimai, kad finansų rinkas lapkričio 9 d. tariamai drebino ir jose vyravo panika, buvo skuboti ir perdėti. Tačiau yra nemažai pastebimų pokyčių, žvelgiant į tam tikras kotiruotes. Šios permainos įdomios, nes jos gali būti laikomos pirmaisiais D. Trumpo veiklos JAV prezidento poste ekonominiais padariniais.
Reikšminga tai, jog pakako preliminarių pranešimų apie D. Trumpo pergalę, kad kristų JAV doleris daugumos kitų pagrindinių valiutų atžvilgiu, ypač Japonijos jenos, kuri pabrango apie 4 proc. Tokią finansų rinkų reakciją paskatino daug analitikų, kurie iki rinkimų dienos vis pabrėžė, kad D. Trumpo laimėjimas bus vertinamas kaip neigiamas veiksnys finansų rinkoms, nes jo politika JAV ekonomikai yra tarsi neapibrėžtumo šaltinis. Tačiau laimėjusio D. Trumpo pareiškimas privertė dalį analitikų atnaujinti prognozes, nes respublikonų kandidato pergalės kalba skambėjo gana nuosaikiai. Komentaruose D. Trumpas vengė aštrios retorikos, kokią ne kartą girdėjome per rinkimų kampaniją. Tad ši kalba nuramino finansų rinkas ir kilstelėjo dolerio vertę.
Nuožmiausia reakcija valiutų rinkoje buvo staigi Meksikos peso devalvacija, siekusi daugiau nei 13 proc. Čia viskas aišku: D. Trumpas ketina vykdyti griežtą politiką prieš Meksikos migrantus ir net grasino pastatyti sieną, be to, jis nori peržiūrėti laisvosios prekybos su Meksika susitarimus. Taigi, tai yra viena tų valstybių, galinčių nukentėti nuo naujojo JAV prezidento politikos.
Nuotaikas atspindėjo ir aukso brangimas. Į šios klasės turtą paprastai investuojama laukiant infliacijos bangos arba neramiais krizės laikais. Lapkričio 9 d. rytą aukso kaina išaugo maždaug 5 proc., tiesa, po D. Trumpo kalbos ji pradėjo kristi.
Įdomiai atrodė ir naftos kotiruočių dinamika. Žinia apie D. Trumpo pergalę nulėmė Amerikos WTI ir Europos „Brent“ naftos kainų krytį iki 2 proc. Tiesa, vėliau kotiruotės tam tikru momentu net buvo teigiamos, bet neišsilaikė ir vėl nusmuko.
D. Trumpas laikomas skalūnų naftos ir dujų gavybos JAV šalininku, jam valdant Amerikos naftos bendrovės gali tikėtis valstybės paramos arba ne tokių griežtų aplinkosaugos reikalavimų. Tai paskatins naftos pasiūlą ir sumažins pasaulines jos kainas.
Fondų rinkose skausmingiausiai į D. Trumpo pergalę reagavo Japonijos biržos indeksas „Nikkei“ – nukrito apie 5 proc. Tokie nuostoliai iš dalies susiję su laiko skirtumu. Prekyba Tokijo biržose vyko visu pajėgumu, kai Japonija pradėjo gauti pranešimus apie galimą D. Trumpo pergalę. 5 proc. nuosmukis atspindi pirminį Japonijos investuotojų suglumimą, nes jie nesitikėjo tokio posūkio.
Labiausiai nukentėjo į eksportą orientuotų įmonių, ypač metalo apdirbimo ir automobilių gamintojų, akcijos – nusmuko daugiau nei 4 proc. Investuotojai bijojo, kad JAV prezidentu tapęs D. Trumpas pradės įgyvendinti protekcionistinius pažadus ir pamėgins saugoti rinką, pavyzdžiui, nuo Japonijos automobilių ir metalo produkcijos, kad paskatintų Amerikos pramonę.
Panašiai reagavo Vokietijos investuotojai. Daugiausia Vokietijos indekse DAX vertės prarado automobilių gamintojų „Volkswagen“, BMW ir „Daimler“ akcijos – nukrito 2–4 proc. Prancūzijos indekse CAC 40 investuotojai aktyviausiai pardavinėjo automobilių gamintojos „Renault“ ir kosmetikos gamintojos „L’Oréal“ akcijas. Vis dėlto, kursų krytis pagrindinėse Europos biržose antroje dienos pusėje buvo gana įprastas, vidutiniškai apie 1 proc., vienur šiek tiek daugiau (Italijoje iki 2 proc.), kitur netgi mažiau (Jungtinėje Karalystėje).
Nustebino tai, kad Kinijos vertybinių popierių biržos reagavo gana ramiai, Honkongo indeksas smuktelėjo šiek tiek daugiau nei 2 proc., o Šanchajaus – tik 0,6 proc. Nes D. Trumpo protekcionizmas daugiausia nukreiptas prieš Kiniją, kuri, naujojo JAV prezidento nuomone, užliejo JAV rinką savo prekėmis ir iš amerikiečių atima galimybę dirbti. Tačiau, sprendžiant iš vertybinių popierių biržų reakcijos, nei Kinijos, nei pačios Amerikos investuotojai dar nesitiki dviejų didžiausių pasaulio ūkių karo.
Paskelbus rinkimų rezultatus JAV indeksai „Dow Jones“ ir „Nasdaq“ pakilo į teigiamą zoną ir į viršų patraukė Europą. Kitaip tariant, pasaulio rinkos po D. Trumpo pergalės kalbos nusprendė, kad JAV prezidentas nevykdys savo pažadų riboti pasaulinę prekybą.
Dmitrij Karpin yra „TeleTrade-DJ International Consulting Ltd“ atstovybės Lietuvoje vyriausiasis analitikas
