UnsplashSparčiai auganti infliacija ir mažėjantis dujų tiekimas, kurį lėmė Rusijos invazija į Ukrainą, kitais metais stabdys augimą buvusiame Sovietų Sąjungos bloke, trečiadienį paskelbė prognozę Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas (ERPB).
Bankas sumažino augimo gaires 2023 metams ir skaičiuoja, kad Ukrainos atsigavimas bus daug silpnesnis nei tikėtasi anksčiau.
Prognozuojama, kad kitais metais banko investicijų zonos ekonomika turėtų augti 3 procentais.
Anksčiau ERPB prognozavo didesnę – 4,7 proc. – plėtrą regione, apimančiame įvairias šalis – nuo Albanijos iki Lenkijos ir Maroko.
1991 metais įkurtas ERPB, kurio funkcija yra padėti buvusio sovietinio bloko šalims pereiti prie laisvosios rinkos ekonomikos, vėliau išplėtė savo veiklą, įtraukdamas Artimųjų Rytų ir Šiaurės Afrikos šalis.
„Dėl neigiamų veiksnių, susijusių su aukštomis energijos kainomis, karu Ukrainoje, infliacija ir numatomu sulėtėjimu Vakarų Europoje, kitų metų perspektyvos tampa niūresnės“, – interviu naujienų agentūrai AFP sakė vyriausioji ekonomistė Beata Javorcik.
Vis dėlto dabar tikimasi, kad regiono augimas 2022 metais sieks 2,3 proc., palyginti su 1,1 proc. ankstesne prognoze, atsižvelgiant į „laikiną“ ūgtelėjimą dėl didelių vartotojų išlaidų po pandemijos.
Nepaisant to, bankas ir toliau atkreipia dėmesį į tai, kad daugelis ERPB šalių yra „labai“ priklausomos nuo dujų savo energijos poreikiams tenkinti.
„Šie laikai kelia didelį nerimą ERPB regionams ir daugeliui išsivysčiusių ekonomikų“, – pridūrė B. Javorcik.
„Artėjant žiemai, Rusijos karo prieš Ukrainą ekonominė kaina tampa vis akivaizdesnė su kiekviena diena“, – pridūrė ji.
Pasaulinė infliacija šiais metais išaugo, daugiausia dėl pašokusių naftos, dujų ir maisto kainų, Rusijai vasarį pradėjus puolimą prieš kaimyninę Ukrainą.
Infliacija ERPB zonoje liepos mėnesį pasiekė 16,5 proc. – aukščiausią lygį nuo 1998-ųjų.
„Gali būti, kad infliacija ERPB regionuose dar nepasiekė piko piko, nes daugelyje šalių stebimas gamintojų kaštų augimas ir aukštos gamtinių dujų kainos dar nevisiškai atsispindėjo vartotojų kainose“, – pažymėjo analitikė.
ERPB skaičiuoja, kad Ukrainos ekonomika šiemet susitrauks 30 proc., palyginti su ankstesniais skaičiavimais, o 2023 metais augs 8 procentais.
Bankas gegužę prognozavo daug didesnį – 25 proc. – atsigavimą kitais metais.
Londone įsikūręs bankas paaiškino, jog tikėjosi, kad Ukrainos atstatymo darbai tokiu metu jau bus pradėti.
Sankcijų Rusijai poveikis
ERPB pridūrė, kad sankcijų paveikta Rusijos ekonomika kitais metais susitrauks 3 proc., o 2022 metais susitraukimas sieks 5 procentus.
„Apskritai manome, kad sankcijos poveikis vis stiprės“, – pridūrė B. Javorcik.
Skolintojas pabrėžė, kad jo prognozės gali būti pabloginta, jei karas Ukrainoje suintensyvėtų arba Rusija toliau mažintų dujų eksportą.
Jei Maskva nutrauks dujų tiekimą Europai, ERPB šalys taip pat susidurs su didelėmis tiekimo grandinių problemomis.
„Karo padariniai tampa matomi [ERPB regiono] ekonomikose“, – pridūrė ekonomistė.
„Matome daug aukštesnes energijos kainas, išaugusią infliaciją, o numatomas sulėtėjimas Vakarų Europoje gana stipriai atsilieps eksportui“, – pridūrė ji.
Analitikai vis dažniau prognozuoja pasaulinę recesiją 2023 metais, centriniams bankams didinant palūkanų normas, kad atvėsintų dešimtmečių aukštumas pasiekusią infliaciją.
