PixabayKinijos fiskalinis deficitas per pirmuosius devynis šių metų mėnesius pasiekė visų laikų rekordą – beveik 1 trln. JAV dolerių, rodo „Bloomberg“ atlikta vyriausybės duomenų analizė, nekilnojamojo turto sektoriaus krizei ir mokesčių nuolaidoms, skirtoms paskatinti vėstančią ekonomiką, ištuštinus vyriausybės iždą.
Remiantis Kinijos finansų ministerijos antradienį paskelbtais duomenimis, visų valdžios lygių biudžeto trūkumas nuo sausio iki rugsėjo pasiekė 7,16 trln. juanių (980 mlrd. JAV dolerių).
Tai yra beveik tris kartus daugiau nei 2,6 trln. juanių deficitas per tą patį laikotarpį pernai.
Pasak Finansų ministerijos, bendros vyriausybės pajamos sausio–rugsėjo mėnesiais sumažėjo 6,6 proc. iki 15,3 trln. juanių, vyriausybei suteikus daugiau mokesčių nuolaidų įmonėms.
Fiskalinės išlaidos per pirmuosius devynis mėnesius išaugo 6,2 proc. iki 19,04 trln. juanių po vyriausybės infrastruktūros programų, skirtų skatinti augimą ir kurti darbo vietas.
Šios savaitės duomenys parodė, kad Kinijos ekonomika trečiąjį ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, išaugo 3,9 procento.
Visgi prezidento Xi Jinpingo perrinkimas istorinei trečiajai Komunistų partijos vadovo kadencijai išgąsdino investuotojus pirmadienį – Kinijos valiutos kursas smuko, o Honkongo vertybinių popierių biržoje kotiruojamų įmonių akcijos nukrito iki žemiausio lygio nuo pasaulinės finansų krizės 2008 metais.
Kinija taip pat susiduria su precedento neturinčia krize nekilnojamojo turto sektoriuje, kuris kartu su statybų sektoriumi sudaro daugiau nei ketvirtadalį šalies bendrojo vidaus produkto (BVP).
Spalio mėnesį nenaujo būstų kainos sumažėjo labiausiai per mėnesį nuo 2014 metų.
„Būsto rinka vis dar yra įstrigusi smukimo spiralėje, pasaulinė paklausa toliau vėsta, o silpnas juanis riboja centrinio banko galimybes imtis politinių paramos priemonių“, – pažymėjo tyrimų ir konsultacijų bendrovės „Capital Economics“ analitikas Julianas Evansas-Pritchardas.
Vartotojų paklausą taip pat slopino staigūs karantinai ir griežti kelionių apribojimai pagal griežtą Pekino nulinio Covido politiką.
Kinija yra paskutinė iš didžiausių pasaulio ekonomikų, kuri vis dar laikosi nulinio COVID strategijos.
„Nėra jokių aiškių ženklų, rodančių, kad nulinio Covido strategija ženkliau sušvelnėtų“, – teigė „Nomura“ ekonomistas Ting Lu ir pridūrė, kad šią savaitę 28 miestuose Kinijoje bent 207 mln. žmonių buvo taikomi tam tikri apribojimai .
„Tikrasis ekonomikos atsigavimo tempas nėra stiprus“, – pridūrė analitikas.
