Emmanuelio Macrono pergalė Prancūzijos prezidento rinkimuose apsaugojo ES ir eurą nuo katastrofiškų padarinių, tačiau geopolitinė rizika išlieka didelė. Prieš globalizaciją nusiteikusių populistinių judėjimų įtaka auga, ir tai gali paskatinti staigius migracijos apribojimus, protekcionizmą bei prekybos karus. Nors Bendrijai labai svarbi Prancūzija pateikė gerų žinių, ES neturėtų jaustis rami, nes euroskeptikų gretas gali auginti ir įsibėgėsiantis „Brexit“.

Įtampa kaupiasi ir daugelyje kitų pasaulio regionų. Vakarų ir Rusijos trintis nemažėja, Sirijoje tęsiasi karas, daugelio Artimųjų Rytų valstybių santykiai su kaimynėmis pašliję. JAV ir Šiaurės Korėjos veiksmai gali peraugti į karinį konfliktą Korėjos pusiasalyje. Kinija aštrina teritorinius ginčus su aplinkinėmis valstybėmis. Nors gausu geopolitinių rizikų, pasaulio finansų rinkos pasiekė naujas aukštumas. Ar investuotojai tinkamai įvertina, kad vienas šių konfliktų sukels dar rimtesnę krizę? Kas turėtų nutikti, kad investuotojus išmuštų iš pusiausvyros ir sumažintų jų pasitikėjimo lygį? Yra ne vienas paaiškinimas, kodėl rinkos gali ignoruoti geopolitines rizikas. Nors Artimuosiuose Rytuose kyla konfliktų, nebuvo jokių naftos tiekimo sutrikimų ar embargo, o skalūnų revoliucija JAV padidino pigios energijos pasiūlą. Ankstesni nesutarimai Artimuosiuose Rytuose sukeldavo naftos tiekimo sutrikimų, kurie nulemdavo pasaulinę stagfliaciją ir staigius finansų rinkų pokyčius. Dabar investuotojai vadovaujasi patirtimi, įgyta per ankstesnius sukrėtimus, pavyzdžiui, 2001 m. rugsėjo 11 d. teroro išpuolį Niujorke. Tuo metu politikai padėjo suvaldyti padėtį, teikdami paramą ekonomikai ir finansų rinkoms. Tokie veiksmai pakeitė natūralią rinkos reakciją. Dabar investuotojai ir prekiautojai pasiruošę pirkti po pirminio šoko, nes staiga nusmukusios kainos finansų rinkose į pirminį lygį grįžta paprastai per kelias dienas arba savaites. Trečia priežastis, kodėl investuotojai gali ignoruoti geopolitines rizikas, yra tai, kad konfliktai daugelyje šalių nepakankamai stipriai lemia JAV ir pasaulio finansų rinkas arba visai jų nepaveikia. Sankcijos prieš Rusiją, karas Sirijoje, galimas konfliktas su Šiaurės Korėja – visa tai neturi reikšmingos įtakos pasaulio finansų rinkoms, nes nepaliečia stambiausių ūkių interesų. Net Jungtinės Karalystės išstojimas iš ES yra gana menka rizika. Be to, rinkos negali nuspėti neeilinių įvykių, vadinamųjų juodųjų gulbių. Tai – nežinomi veiksniai, kurie yra mažai tikėtini, bet potencialiai gali sukelti didžiulę žalą. Pavyzdžiui, rinkos negalėjo nuspėti Rugsėjo 11-osios JAV. Ir net jeigu investuotojai turėtų duomenų apie kitą didelį teroro aktą, jie vis tiek nežinotų konkrečios datos, todėl informacija būtų bevertė.

Vašingtono ir Pchenjano konfliktas yra potenciali „juodoji gulbė“, tačiau rinkose ji ignoruojama, nors kelia riziką.

Vašingtono ir Pchenjano konfliktas yra potenciali „juodoji gulbė“, tačiau rinkose ji ignoruojama, nors kelia riziką. Viena priežasčių yra tai, kad, nors Donaldas Trumpas švaistosi grasinimais, JAV turi labai mažai realių karo veiksmų variantų: Vašingtono smūgio atveju Pchenjanas gali smogti ir sunaikinti Seulą bei jo priemiesčius, kur gyvena beveik pusė Pietų Korėjos žmonių. Investuotojai tiki, kad, net jei ir įvyktų ribotas karinis konfliktas, tai netaptų plataus masto karu, o viešųjų finansų politikos priemonės sušvelnintų smūgį ekonomikai ir finansų rinkoms. Šiuo, kaip ir teroro išpuolių 2001 m. rugsėjo 11-ąją, atveju pirminė rinkos korekcija sukurtų galimybę sudaryti pelningus sandorius. Tačiau kyla klausimas, kaip Šiaurės Korėja reaguos, jei jos karinis pramoninis kompleksas bus visiškai sunaikintas. Vienas atsakymų – kibernetinis išpuolis prieš JAV. Manoma, kad Šiaurės Korėjos kibernetinių ginklų galimybės yra šiek tiek prastesnės nei Kinijoje ir Rusijoje, tačiau pakankamos, kad sunaikintų dalį itin svarbios JAV infrastruktūros ir sukeltų didelių ekonominių bei finansinių nuostolių. Ši rizika išlieka net tuo atveju, jeigu JAV galės užblokuoti visą Šiaurės Korėjos pramonės sistemą ir infrastruktūrą. Investuotojai greičiausiai teisūs, kad ignoruoja įprasto karinio konflikto tarp JAV ir Šiaurės Korėjos riziką, tačiau jie gali neįvertinti tikrosios „juodosios gulbės“ grėsmės, tokios kaip destruktyvus kibernetinis dviejų šalių karas ar branduolinė ataka prieš JAV. Ar eskalacija Korėjos pusiasalyje taps galimybe įsigyti nuvertėjusių akcijų, ar sukels didelę rinkų krizę? Gerai žinoma, kad rinkos gali numatyti su įprasta įvykių eiga susijusią riziką, nes ją įmanoma įvertinti ir išmatuoti statistiškai. Tačiau investuotojams didelių bėdų kelia grėsmės, kurių neįmanoma įvertinti pasitelkus statistinius duomenis. Dmitrij Karpin yra „TeleTrade-DJ International Consulting Ltd“ atstovybės Lietuvoje vyriausiasis analitikas