Meniu
Prenumerata

penktadienis, lapkričio 22 d.


Kodėl investuotojams svarbūs Prancūzijos prezidento rinkimai?
Dmitrij Karpin

Gegužės 7 dieną viso pasaulio akys bus nukreiptos į Prancūziją, kur vyks antrasis prezidento rinkimų turas. Prancūzai rinksis iš dviejų kandidatų: Marine Le Pen iš kraštutinės dešiniosios partijos „Nacionalinis frontas“, kuri neslepia prorusiškų pažiūrų, ir buvusio šalies ekonomikos ministro, judėjimo „Pirmyn!“ lyderio, socialliberalo Emmanuelio Macrono.

Kuris kandidatas laimės, nuspėti nelengva, tačiau ekspertai mėgina prognozuoti, kokių pokyčių sulauktų finansų rinkos, jeigu Prancūzijos prezidento postas atitektų M. Le Pen. Jos pergalės atveju, tikėtina, prasidėtų euro zonos obligacijų ir akcijų išpardavimas. Analitikai skaičiuoja, kad akcijų vertė galėtų nukristi maždaug trečdaliu, ir tai ypač paveiktų euro zonos finansų sektorių, problemų kiltų ir eksportuojančioms įmonėms. Pagal pesimistinį scenarijų prognozuojama, kad Europos didelio pajamingumo obligacijų kaina smuktų apie 15–17 proc., didžiausią nuosmukį patirtų Prancūzijos skolos vertybiniai popieriai. Labai tikėtina, kad dar viena nuosmukio banga būtų fiksuojama Pietų Europos akcijų ir obligacijų rinkose. M. Le Pen pergalės atveju didelį spaudimą patirtų ir euras – bendrosios ES valiutos vertė tikriausiai smuktų 5 proc. ir beveik susilygintų su JAV doleriu. Tačiau kai kurie ekspertai įspėja, kad šis procesas gali būti ilgalaikis, ir euro vertė veikiausiai sumenktų net iki 15 proc. Tokiu atveju investicijų srautai būtų nukreipiami į saugesnėmis laikomas sritis, kurios tuo metu greičiausiai būtų JAV doleris, JAV vyriausybės obligacijos ir auksas. Vis dėlto svarbu sekti politikos pulsą ir anapus Atlanto. Jeigu Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas įsitrauktų į tiesioginį karinį konfliktą, investicijų srautai greitai pakeistų kryptį. Beje, kandidatės M. Le Pen rinkiminės kampanijos retorika primena D. Trumpo rinkėjams dalytus pažadus. Ši kandidatė aiškiai pasisako už antiimigraciją, prekybos protekcionizmą, antiglobalizaciją, žada surengti referendumą dėl Prancūzijos pasitraukimo iš ES, išsižadėti euro ir perskaičiuoti šalies skolas.
Jeigu prognozės pasitvirtins ir socialliberalas E. Macronas iškovos pergalę, finansų rinkos turėtų sulaukti teigiamo postūmio, o euro kursas pakils.
Nemažai prancūzų palaiko M. Le Pen politiką, nes šalyje didelis nedarbo lygis, be to, nepavyksta išvengti teroristų išpuolių. Daug Prancūzijos piliečių, kaip ir amerikiečių, nėra patenkinti esama padėtimi. Vokietija ir Prancūzija yra ekonomiškai stipriausios narės iš 27 ES valstybių. Jeigu Prancūzija, kaip Didžioji Britanija, nuspręstų palikti ES, kiltų pražūtingo domino efekto tikimybė: kitos Bendrijos narės taip pat galėtų pasekti jų pavyzdžiu, ir 60 metų gyvuojanti vieningos Europos idėja žlugtų. Vis dėlto, apklausų duomenimis, net 70 proc. prancūzų palaiko bendros ES valiutos idėją, tad net jeigu būtų surengtas referendumas dėl Prancūzijos narystės Bendrijoje ateities, M. Le Pen iniciatyvai veikiausiai nebūtų pritarta. Apklausos taip pat liudija, kad tikimybė „Nacionalinio fronto“ lyderei užimti Prancūzijos prezidento postą lieka maža. Jeigu prognozės pasitvirtins ir socialliberalas E. Macronas iškovos pergalę, finansų rinkos turėtų sulaukti teigiamo postūmio, o euro kursas pakils. Šis politikas žada dar labiau sustiprinti savo šalies santykius su Vokietija, nedidinti pensinio amžiaus, sumažinti pajamų mokestį nuo 33 iki 25 proc., didinti išlaidas gynybai, saugumui ir sukurti „kibernetinę armiją“, kuri apsaugotų nuo kompiuterinių įsilaužėlių atakų, taip pat uždrausti politikams įdarbinti artimuosius. Ar jis gaus progą įgyvendinti šiuos pažadus, lems apie 30–40 proc. rinkėjų, kurie dar nebuvo apsisprendę, kuriam iš kandidatų atiduoti balsą. Prancūzijos prezidento rinkimai, neabejotinai, yra vienas svarbiausių šių metų politikos įvykių. Tačiau ekspertai rekomenduoja investuotojams stebėti ir parlamento rinkimus birželį, kurie leis tiksliau numatyti būsimą Prancūzijos politinį kursą. Netikėti rezultatai galėtų sukelti galingą rizikos pervertinimo bangą pasaulio rinkose. Nors M. Le Pen ir jos partijos pergalė šiandien atrodo mažai tikėtina, išvadas daryti dar anksti. Pasaulis turėtų būti pasiruošęs net labiausiai netikėtam scenarijui, nes tokių atvejų jau būta abiejose Atlanto pusėse. Dmitrij Karpin yra „TeleTrade-DJ International Consulting Ltd“ atstovybės Lietuvoje vyriausiasis analitikas
2017 05 01 10:51
Spausdinti