UnsplashLietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas Leonardas Marcinkevičius teigia, kad nors rinkos tikisi, jog Europos Centrinis Bankas (ECB) palūkanas paskutinį kartą kels rugsėjį, jų mažinimo pradžia gali užtrukti. Pasak jo, ECB neturinti kitų įrankių, be pasekmių stebėsenos, kuriais gali nuspręsti, ar palūkanų normos pakeltos iki reikalingo lygio.
„ECB neišsižada pigių pinigų politikos, tad palūkanų mažėjimas kažkada bus. Bet esmė ta, kad ECB komunikuoja, jog sprendimai priklausomi nuo duomenų ir priimami posėdis po posėdžio. Jeigu šiandien, beveik garantuotai, bus pakeltos palūkanos, tai rinkos prognozė yra, kad rugsėjį būtų paskutinis kėlimas. Bet dėl nuleidimo, tai pasiekus piką ECB neskubės iš karto mažinti palūkanų, nes norės pažiūrėti, ar iš tiesių pasiekė reikalingą lygį. Nes be stebėjimo jie neturi įrankių pasakyti, kokios tos palūkanos turėtų būti“,– ketvirtadienį LRT radijui teigė L. Marcinkevičius.
„Todėl su mažinimu jie tikriausiai neskubės, bet pikas jau ne už kalnų“,– pridūrė jis.
LLRITaip pat, anot LLRI eksperto, ECB gali persistengti išlaikant aukštas palūkanų normas arba jas didinant. Jo manymu, toks pavojus kyla dėl to, kad ECB ir kiti centriniai bankai nežino, koks yra „teisingas“ palūkanų dydis.
„Infliacijos pagreitis yra prislopintas, bet ji vis dar tris kartus viršija ECB susigalvotą 2 proc. metinės infliacijos tikslą. Bet problema kyla ne dėl pačios infliacijos, o dėl to, kad net pats ECB nežino, kokio lygio turėtų būti tos „teisingos“ palūkanos“,– sakė ekspertas.
„Kyla rizika, kad dabar, po 11 galimai per švelniai vykdytos politikos metų, centrinis bankas perspaus ir nėra tokio aukso vidurio“,– paminėjo jis.
ELTA primena, kad birželio 21 d. posėdžiavusi Europos Centrinio Banko (ECB) Valdančioji taryba nusprendė visas tris pagrindines palūkanų normas padidinti 25 baziniais punktais. Pagrindinių refinansavimo operacijų palūkanų norma ir palūkanų normos naudojantis ribinio skolinimosi ir indėlių galimybėmis buvo padidintos atitinkamai iki 4 proc., 4,25 proc. ir 3,5 proc.
Birželį euro zonos metinė infliacija buvo 5,5 proc., kai gegužę siekė 6,1 proc. Prieš metus šis rodiklis siekė 8,6 proc. Europos Sąjungos metinė infliacija 2023 metų birželį buvo 6,4 proc., kai gegužę siekė 7,1 proc. Prieš metus šis rodiklis siekė 9,6 proc.
Ketvirtadienį numatomas ECB valdančiosios tarybos monetarinės politikos posėdis. Tikimasi, kad jame palūkanų normos bus pakeltas dar 0,25 proc. punkto, t. y. iki 3,75–4,5 proc. lygio.
