Pexelsfinansinį atsparumąLietuvoje veikiantys bankai ir centrinių kredito unijų grupės turės stiprinti savo finansinį atsparumą ir sukaupti papildomą kapitalo atsargą – anticiklinio kapitalo rezervą (AKR).
Tokį sprendimą priėmė Lietuvos bankas (LB), nustatęs 1 proc. anticiklinio kapitalo rezervo normą ir grąžindamas ją į prieš pandemiją buvusį lygį, trečiadienį pranešė LB.
LB valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis teigia, jog bankų finansinė padėtis išlieka gera, dauguma jų veikia pelningai ir jų pelnas didėja, todėl dabar tinkamas metas kredito įstaigoms kaupti papildomą kapitalo atsargą.
„Šios lėšos padėtų sušvelninti energetinio šoko poveikį ekonomikai ir finansų sistemai, ypač jei užsitęstų įtampa dėl karo prieš Ukrainą ir brangių energijos išteklių, o bankų paskolų kokybė reikšmingai pablogėtų“, – pranešime sakė R. Kuodis.
Anticiklinio kapitalo rezervui sukaupti bankai turės vienerius metus – 1 proc. AKR norma įsigalios kitų metų spalio 1 dieną. Šis reikalavimas leis papildomai sukaupti apie 118 mln. eurų kapitalo – maždaug trečdalį per metus bankų uždirbamo pelno.
Padidinta AKR norma automatiškai galiotų ir užsienio bankų filialams bei užsienio bankams skolinant Lietuvoje tiesiogiai.
LB ekonomistų vertinimu, AKR normos didinimas neturės reikšmingo poveikio kreditavimui ir palūkanų normoms. Verslo kreditavimas per metus galėtų augti iki pustrečio, gyventojų – iki 1 proc. punkto lėčiau, o paskolų palūkanos iš esmės nepasikeistų.
Pasak LB, bankai jau dabar turi pakankamą savanorišką kapitalo atsargą – įskaičiavus šių metų pirmą pusmetį uždirbtą pelną, bankai jau dabar vidutiniškai gerokai viršija esamus kapitalo reikalavimus.
COVID-19 pandemijos metu AKR norma buvo sumažinta nuo 1 iki 0 proc. Tai leido atlaisvinti apie 86 mln. eurų kapitalo, didinti kreditavimo pasiūlą bei sušvelninti neigiamą pandemijos įtaką šalies ekonomikai.
