Meniu
Prenumerata

pirmadienis, rugpjūčio 8 d.


EKONOMIKA
LB: ekonomiką stabtelti privertė infliacija, geopolitinė įtampa
BNS
Unsplash

Ekonomiką stabtelti privertė infliacija, geopolitinė įtampa ir tiekimo grandinių sutrikimai, teigia Lietuvos banko ekonomistas. Anot jo, prie sumenkusios ekonomikos raidos prisidėjo bene visi pagrindiniai sektoriai, ypač transporto ir saugojimo, nekilnojamojo turto operacijų veiklos.

Pasak Dariaus Imbraso, tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą gaubia rizikos, dėl kurių šalies ekonomika gali augti reikšmingai lėčiau, nei buvo tikimasi.

„Infliacinis spaudimas, geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių sutrikimai, pinigų politikos griežtėjimas ir kiti tarptautiniai iššūkiai privertė Lietuvos ekonomiką stabtelėti“, – pranešime sakė Lietuvos banko Ekonomikos departamento Makroekonomikos ir prognozavimo skyriaus ekonomistas D. Imbrasas.

Anot jo, antrąjį ketvirtį apdirbamosios gamybos raida buvo viena iš palankiausių tarp ekonominių veiklų ir tik gana nedidelės dalies veiklų pardavimai buvo mažesni nei pirmąjį ketvirtį – medienos ir metalo apdirbimas ar statybos, pavyzdžiui, nemineralinių produktų gamyba, pagrindinių metalų ir gaminių iš jų gamyba, medienos gaminių, išskyrus baldus, gamyba. Itin sparčiu tempu antrąjį ketvirtį augo automobilių pramonė bei mašinų ir įrangos gamyba.

D. Imbraso teigimu, mažmeninės prekybos apyvarta nebeauga. Teigiamą augusių drabužių ir avalynės, medicinos prekių ir automobilių degalų pardavimų poveikį nurėžė sumažėję informacinių ir ryšių technologijų įrangos ir kitų laisvalaikio prekių, namų apstatymo daiktų ir maisto prekių pardavimai.

„Vertinant sektoriaus ateities raidą, itin svarbus vaidmuo teks namų ūkių finansinei padėčiai ir lūkesčiams. Nors kol kas namų ūkių pajamos ir toliau auga sparčiai, o jų finansinės padėties vertinimas reikšmingai nepablogėjo, didelė infliacija ir dėl jos keliamos palūkanų normos, tebesitęsiantis Rusijos karas prieš Ukrainą ir vis stipriau eskaluojama pasaulinės recesijos rizika vėsina gyventojų norą išlaidauti“, – sakė ekonomistas.

Anot jo, paslaugų sektoriuje stebėtas dalies veiklų pardavimų mažėjimas, kitų – plėtra. Balandį–gegužę labiausiai sumažėjo transporto sektoriaus ir nekilnojamojo turto operacijų veiklos pardavimai.

„Transporto sektoriaus aktyvumui įtakos turi sankcijos Rusijai bei Baltarusijai ir Europos Sąjungos mobilumo paketas, taip pat sunkumai įsigyjant vilkikus, nekilnojamojo turto operacijų veiklos aktyvumui – mažėjantis nekilnojamojo turto rinkos aktyvumas“, – sakė D. Imbrasas.

Nepaisant to, kad dalis paslaugų sektoriaus veiklų didina pardavimus, ekonomisto vertinimu, padėtis sektoriuje sunkėja. Be to, po palankaus pirmojo ketvirčio antrąjį ketvirtį statybų sektoriaus padėtis suprastėjo.

„Tolesnę Lietuvos ekonomikos plėtrą gaubia vis tamsesni debesys – neigiamų rizikų augimui daugėja. Birželio mėnesį atnaujintose Lietuvos banko prognozėse pateiktas itin neigiamas rizikų balansas dar labiau pablogėjo. Veiksnių, kurie gali nepalankiai paveikti ekonomikos raidą ateityje, padaugėjo, o dalies anksčiau įvardytų – poveikis gali būti netgi stipresnis, nei anksčiau manyta“, – sakė D. Imbrasas.

Pasak jo, nelėtėjantis kainų augimas ir ryžtingi pinigų politikos formuotojų veiksmai norint jį stabdyti, tolesnė Rusijos karo prieš Ukrainą raida, įvedinėjamos sankcijos agresoriui ir atsakas į jas, nesibaigianti COVID-19 pandemija ir kova su ja, taip pat vis stipriau eskaluojama pasaulinės recesijos tema veiks Lietuvos vidaus paklausą: namų ūkių norą ir galimybes išlaidauti, verslo – didinti investicijas.

2022 07 29 11:14
Spausdinti