UnsplashSauliaus Skvernelio Vyriausybės parengtame 2021 metų biudžeto projekte planuojami kitų metų valdžios rodikliai gali būti prastesni, nes kyla rizikų tiek dėl planuojamų pajamų, tiek dėl išlaidų, perspėja Lietuvos bankas (LB).
LB parengtame 2021 metų biudžeto vertinime, kurio kopiją turi BNS, pabrėžiama, kad kitąmet valdžios sektoriaus deficitas gali būti didesnis, jeigu nebus gauta visa numatyta dotacijų iš Europos Sąjungos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) suma, bet bus išleista visa Ateities ekonomikos DNR plane numatyta suma.
Taip pat yra rizikų, kad nebus gauta pajamų iš šiemet atidėtų mokesčių grąžinimo, o valdžios išlaidos bus didesnės nei planuojama, taip pat jei pandemijai ir jos pasekmėms suvaldyti reikės daugiau lėšų.
Rizikų kyla ir dėl efektyvaus skolintų lėšų panaudojimo, ypač susijusių su DNR plano įgyvendinimu, teigia LB.
Dalis RRF lėšų gali būti negauta
Anot LB, numatoma, kad 2021 metais išlaidos naujoms DNR plano priemonėms sieks 1,6 mlrd. eurų (3,2 proc. BVP), iš jų pusė – 813 mln. eurų (1,6 proc. BVP) bus finansuojama RRF lėšomis, tačiau RRF ir dotacijų sumos atskiroms šalims kol kas nėra patvirtintos.
Be to, net ir ES šalims susitarus, siūlomi DNR plano projektai gali neatitikti RRF vertinimo kriterijų. Negavus planuoto finansavimo iš RRF, projektai turės būti finansuojami iš kitų šaltinių – nuosavomis, skolintomis, ES struktūrinės paramos lėšomis.
LB skaičiavimais, jei kitąmet nebūtų gauta apie 20 proc. planuojamos sumos iš RRF, o DNR plano projektai vis tiek būtų vykdomi, valdžios deficitas būtų apie 0,3 punkto didesnis ir sudarytų 5,3 proc. BVP. Be to, iš RRF negautų lėšų suma gali būti dar didesnė ir lemtų reikšmingesnį valdžios deficitą.
„Rizika sumažėtų, jeigu būtų įtvirtinta nuostata, kad projektai, kuriuos numatoma finansuoti RRF lėšomis, galėtų būti pradėti įgyvendinti tik gavus jų finansavimo iš RRF patvirtinimą. Tačiau tokiu atveju Ateities ekonomikos DNR planas tokia apimtimi, kaip buvo planuota, nebūtų įgyvendinamas“, – rašoma LB išvadoje.
Joje taip pat pažymima, kad nors DNR plane pasirinktos ilgalaikių investicijų kryptys iš esmės yra teisingos, tačiau itin svarbu, kad jas atitiktų ir projektų turinys, o pagrindinis ilgalaikių investicijų kriterijus turėtų būti ne greitis, o kokybė.
Pasak centrinio banko, taupant ribotus valstybės finansus, pirmenybė turi būti teikiama investicijoms į švietimą ir žmogiškąjį kapitalą – tai pritrauktų užsienio investicijų, didintų užimtumą ir skatintų aukštesnės pridėtinės vertės eksportą.
Atidėtų mokesčių grąžinimas vėluos, daugiau lėšų reikės kovai su pandemija
LB vertinimu, pajamos iš mokesčių atidėjimų grąžinimo 2021 metais gali būti mažesnės nei planuojama. Projektuose numatyta, kad apie ketvirtadalį skolos iš pagrindinių mokesčių (PVM, GPM, pelno) nebus gauta iš viso, o likusi suma bus grąžinta per 1–3 metus.
Mokesčių mokėtojai dėl verslo suvaržymų šiemet susidariusias skolas be palūkanų galės sumokėti per dvejus metus arba, jei finansinė situacija sudėtinga, – per penkerius metus, tačiau tokiu atveju nuo 2023 metų jau būtų skaičiuojamos palūkanos.
„Mokesčių mokėtojai turės galimybę paprašyti pirmąją įmoką nukelti vieniems metams. Manome, kad tebesitęsiančios pandeminės situacijos sąlygomis įmonių, kurios norės pasinaudoti šia galimybe, dalis gali būti didelė, todėl reikšmingesnė dalis atidėtų mokesčių grąžinimų bus gauta tik 2022 metais“, – perspėja LB.
2021 metų valdžios deficitas gali būti 0,5–1,2 punkto prastesnis – 5,5–6,2 proc. BVP, nes gali reikėti daugiau lėšų suvaldyti pandemiją ir jos pasekmes. Dabar kovai su pandemija 2021 metams suplanuotos lėšos yra gerokai mažesnės nei išlaidos, patirtos šiemet, todėl jas gali tekti didinti.
„Atsižvelgiant į besitęsiančią pandeminę situaciją, būtų tikslinga biudžete numatyti lėšas, kurių prireiktų fiskalinėms priemonėms, kurios automatiškai galioja esant ekstremalios padėties arba karantino režimams, nes tikėtina, kad jos bus patirtos“, – teigia LB.
Rizika finansų sistemos stabilumui yra valdoma
LB vertinimu, nepasitikėjimo finansų sistemos stabilumu rizika yra padidėjusi ir dėl planuojamo 2021 metų valdžios deficito ir gerokai išaugsiančios skolos, tačiau ji yra valdoma, nes mažų palūkanų aplinka sudaro prielaidas finansuoti deficitą mažesnėmis išlaidomis.
„Tai nereiškia, kad papildomas skolinimasis nekelia jokios rizikos. Tyrimai rodo, kad dažni atvejai, kai palūkanos staigiai ir labai pakyla, o tai gali greitai padidinti finansavimosi sąnaudas. Be to, esant dideliam neapibrėžtumui dėl pandemijos plitimo ir trukmės, lėto ekonomikos augimo periodas gali užsitęsti, tai dar labiau didintų valdžios sektoriaus deficitą“, – pabrėžia LB.
Anot centrinio banko, biudžeto projekte numatytų naujų priemonių – išmokų vaikams didinimo, didesnio atlygio biudžetininkams, pensijų didinimo ir kitų – poveikis kainoms bus ribotas ir 2021–2023 metais vidutinę metinę infliaciją padidins apie 0,2 proc. punkto.
LB išvada dėl numatomų 2021 metų biudžeto rodiklių galimo poveikio pasitikėjimui finansų sistemos stabilumu ir kainų stabilumui turi būti pateikta Seimui, kuris jau pradėjo biudžeto projekto svarstymą.
2021 metų valstybės, „Sodros“ ir PSDF biudžetus iki Kalėdų turėtų patvirtinti jau naujas Seimas.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
