Meniu
Prenumerata

šeštadienis, vasario 24 d.


EKONOMIKA
LB prognozuoja, kad paskolos įmonėms nustos brangti kitąmet
BNS
Unsplash

Smarkiai pabrangus verslo kreditavimui, įmonės vis dažniau skolinasi ne iš didžiųjų vietos bankų, o viena iš kitos, mažesnių šalies ar net užsienio bankų, sako Lietuvos banko (LB) atstovas. Algirdas Prapiestis teigia, kad šiuo metu vidutinė naujų paskolų palūkanų norma siekia apie 5 proc. – dukart daugiau nei 2021 metų viduryje, kai ji buvo apie 2,5 procento.

Tačiau, anot jo, tikimasi, kad palūkanų augimas šių metų pabaigoje turėtų sumažėti, o kitais metais ir visai sustoti.

„Tas išaugimas yra tikrai spartus, bet ir kitose šalyse labai panašios tendencijos yra matomos – kad palūkanų normos yra sparčiai išaugusios“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetui svarstant verslo kreditavimo tendencijas sakė LB Makroprudencinės analizės skyriaus vadovas A. Prapiestis.

Anot jo, jau stebimas tam tikras „kreditavimo sulėtėjimas“, bankai riboja skolinimą labiau rizikingiems sektoriams, ypač viešbučiams ir restoranams, kurie dar nėra atsigavę nuo pandemijos.

„Naujų paskolų srautai (euro zonoje – BNS) šiek tiek sumažėję, bet vis tiek išlieka didesni nei ilgalaikis pastaruoju aštuonerių metų vidurkis“, – komitete tvirtino A. Prapiestis.

Tačiau, pasak jo, daugiau skolina mažesni bankai ir įmonės viena kitai. Bendrovės taip pat stengiasi diversifikuoti lėšų šaltinius: skolinasi ir leidžia obligacijas.

A. Prapiesčio teigimu, įmonių finansinių įsipareigojimų struktūroje bankų paskolos sudaro gana nedidelę dalį, didesnę dalį sudaro prekybos kreditai, paskolos iš kitų įmonių arba užsienio bankų, pavyzdžiui, Austrijos, Vokietijos, kur palankesnės finansavimo sąlygos.

„Šiek tiek mažesni bankai aktyviau įsitraukė į skolinimą įmonėms. Sumažėjo paskolų srauto koncentracija. Bet nepaisant išaugusios konkurencijos, skolinimas sulėtėjo ir smulkioms, ir didesnėms įmonėms“, – teigė A. Prapiestis.

Pasak jo, įmonės viena kitai teikia tiek trumpalaikes, tiek ilgalaikes paskolas.

Nuo 2022 spalio iki 2023 metų kovo, palyginti su tokiu pat laiku prieš metus, labiausiai kreditavimas augo transporto, prekybos ir statybos sektoriuose, o mažėjo energijos tiekimo sektoriuje, nors prieš metus jis skolinosi gana intensyviai dėl apyvartinių lėšų trūkumo išaugus elektros ir dujų kainoms.

Pramonės ir nekilnojamojo turto sektoriai šiuo metu taip pat skolinasi mažiau.

A. Prapiestis sako, kad palūkanų augimas šių metų pabaigoje turėtų sumažėti, o kitais metais sustoti.

„Rinkos lūkesčiai dėl šešių mėnesiu „Euribor“ augimo rodo, kad iš esmės tikėtina, kad pikas bus pasiektas jau netrukus – 2023 metų pabaigoje ir 2024 metais palūkanų normos jau turėtų po truputį stabilizuotis ir mažėti“, – teigė LB atstovas.

A. Prapiesčio teigimu, Lietuvos įmones veikia techninė recesija, ekonominis neapibrėžtumas bei išaugusios palūkanų normos.

2023 05 17 13:05
Spausdinti