Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, vasario 29 d.


SOLIDARUMO MOKESTIS
LBA dėl siūlomo naujo mokesčio bankams kreipiasi į Europos Komisiją
ELTA
Dainius Labutis/ELTA
LBA prezidentė Eivilė Čipkutė.

Lietuvos bankų asociacija (LBA) įstatymų projektus dėl siūlomo naujo mokesčio bankams vertina kaip iš esmės nepriimtinus. Ji prašo rengėjų pratęsti pastabų teikimo terminą, mat po projektų pateikimo jau atsirado naujų aplinkybių, ir kreipiasi į Europos Komisiją.

LBA pranešime žiniasklaidai pastebi, kad ką tik įvykęs kelių stambių JAV bankų žlugimas iš esmės keičia globalių finansų rinkų situaciją, kuri turės pasekmių ir Europoje. Tuo metu Lietuvoje jau po aptariamų projektų pateikimo nuskambėjo Finansų ministerijos atstovų komentarų apie rengiamus pasiūlymus didinti bankų įmokas į Indėlių draudimo fondą.

„Akivaizdu, kad indėlių draudimo įmokų pakeitimų ir laikinojo solidarumo mokesčio poveikis turi būti vertinamas kartu, todėl prašome kuo skubiau Lietuvos bankų asociacijai pateikti viešai paminėtus pasiūlymus dėl indėlių draudimo įmokų pakeitimų“, – raginama LBA rašte Finansų ministerijai, parengtame reaguojant į derinimui pateiktus atitinkamų įstatymų projektus.

Be to, anot LBA, įstatymų projektais siūlomos nustatyti taisyklės, kuriomis faktiškai daliai Lietuvoje veikiančių kredito įstaigų būtų netaikoma pareiga mokėti naujo mokesčio, o kitai daliai – taikoma, pažeidžia Europos Sąjungos teisinį reguliavimą dėl valstybės pagalbos. Šiam pažeidimui įvertinti LBA kreipiasi į Europos Komisiją. Dėl įstatymų projektų šiuo metu laukiama ir Europos Centrinio Banko (ECB) išvados – Finansų ministerija yra nurodžiusi, kad projektai yra pateikti jai gauti.

LBA primena, kad ECB jau pernai, vertindamas Ispanijos mokesčio kredito įstaigoms projektą, akcentavo, jog papildomas kredito įstaigų pajamų apmokestinimas gali apriboti kreditavimo apimtis.

Kita vertus, laisvo kapitalo judėjimo Europos Sąjungoje sąlygomis įgyvendinus netikėtą papildomą kredito įstaigų veiklos apmokestinimą, būtų smarkiai pakenkta Lietuvos dedamoms pastangoms išlaikyti esamas investicijas ir pritraukti naujas.

„Įstatymų projektais siūlomas naujo mokesčio įvedimas siunčia signalą investuotojams, jog Lietuvoje investicijos nėra apsaugotos nuo neprognozuojamų ir nepagrįstų pokyčių mokesčių sistemoje ir, atitinkamai, kiek tai susiję su Lietuvos mokesčių sistema, neįmanoma prognozuoti Lietuvoje atliekamų investicijų grąžos ir rizikos“ , – akcentuojama rašte.

Todėl naujasis apmokestinimas padidintų bendrą Lietuvos, kaip investicijų krypties, rizikingumą ir paskatintų investuotojus iš naujo įvertinti, ar investuoti Lietuvoje, ar kitose valstybėse, galbūt – sumažinant esamas investicijas ar priimant sprendimą visai nutraukti čia veiklą.

Be to, ECB ne kartą yra nurodęs, jog naudoti iš kredito įstaigų papildomo apmokestinimo surinktas lėšas valstybių biudžeto poreikiams tenkinti – netinkama, nes tai sumažina valstybių galimybes reaguoti į ekonomikos šokus bei neigiamai paveikia realios ekonomikos augimą.

LBA jau anksčiau pasisakė, kad siūlomas mokestis diskriminuoja vieną verslo sektorių, o kredito įstaigų mokestinė aplinka Lietuvoje nuosekliai bloginama jau kelerius metus iš eilės. Čia veikiantys bankai nuo 2020 m. moka į šalies biudžetą trečdaliu didesnį pelno mokestį nei visi kiti šalyje veikiantys ūkio subjektai, t. y. 20 proc. vietoje įprastinių 15 proc., o 2021 m. laikinas mokestis buvo pakeistas nuolatiniu.

2023 03 17 11:08
Spausdinti