Meniu
Prenumerata

šeštadienis, liepos 2 d.


FINANSŲ SISTEMOS ATSPARUMAS
Lietuvos bankai pasirengę atlaikyti 7,5 proc. ekonomikos nuosmukį
BNS
BNS
Gediminas Šimkus.

Lietuvos bankai 2022-2023 metais galėtų atlaikyti iki 7,5 proc. šalies ekonomikos nuosmukį, sako Lietuvos banko (LB) vadovas. Pasak Gedimino Šimkaus, didelės sukauptos įmonių ir gyventojų indėlių atsargos padėtų atlaikyti ekonomikos šoką.

„Pačiu nepalankiausiu scenarijumi, pagal kurį šiais metais Lietuvos ekonomika kristų 6,5 proc., o kitais metais – dar vienu procentu, net ir tokiu atveju bankai turi pakankamai kapitalo atremti šį iššūkį“, – apžvelgdamas Rusijos karo prieš Ukrainą pasekmes Lietuvai spaudos konferencijoje pirmadienį sakė G. Šimkus.

Anot jo, tokį Lietuvos bankų atsparumą lemia pelninga veikla ir anksčiau sukaupti rezervai.

Pasak G. Šimkaus, bankų sistemos likvidumas yra istoriškai aukštas ir galėtų atlaikyti išbandymus trumpuoju laikotarpiu.

„Bankų sektorius turimu likvidžiuoju turtu galėtų padengti indėlių sumažėjimą 41 proc.“, – sakė LB vadovas.

Kaip teigė G. Šimkus, vienas iš lėtėjančios ekonomikos veiksnių yra eksportas į karo paveiktas šalis, dėl sankcijų ir kitų priežasčių susitraukęs iki 85 proc.

„Matome reikšmingą eksporto susitraukimą (...) ir, be jokios abejonės, tai gali sukelti sunkumų įmonėms, kurios dirbo su tomis rinkomis, gaudavo iš jų medžiagas ir detales. Apskritai sutriko produkcijos tiekimas iš šių šalių, išaugo maisto ir žaliavų kainos, išsiskyrė energijos kainų šuolis. Visa tai didina įmonių produkcijos savikainą, todėl paveiks ne tik su Rusija, Baltarusija ir Ukraina susijusias įmones, bet ir ekonomiką plačiąja prasme, gali mažinti paklausą iš užsienio, nes irgi panašios grėsmės ir rizikos“, – sakė LB valdybos vadovas.

Prastėjanti su Rytų rinkomis dirbusių įmonių būklė gali atsispindėti ir Lietuvos finansų sistemai, tačiau tik tuo atveju, jeigu jos turi paskolų. Jautriausios karo poveikiui gamybos, transporto, energijos tiekimo ir statybų bendrovės – pasak G. Šimkaus, jau kovo mėnesį pastebėta, kad kreditai šioms įmonėms vertinami prasčiau.

„Bankų sistemos paskolos šiems sektoriams sudaro apie trečdalį viso paskolų portfelio. Duomenys ateina šiek tiek vėluodami, bet jau kovą matėme tam tikrus ženklus, kad bankuose apie 200 mln. eurų paskolų šiems sektoriams buvo įvertintos kaip padidėjusios kredito rizikos – tai 2 proc. paskolų portfelio. Karo poveikis įmonėms pilnai atsispindėtų vėliau, kituose ketvirčiuose, tai priklausys ir nuo karo eigos“, – kalbėjo G. Šimkus.

Lietuvos bankų tiesioginis skolinimas Rusijos, Baltarusijos ir Ukrainos rezidentams šiemet siekė vos 2 mln. eurų, jie laikė 120 mln. eurų indėlių – pasak G. Šimkaus, šie rodikliai jokio ženklesnio poveikio valstybės finansų sistemai padaryti negali.

Kovo pabaigoje skelbtu LB vertinimu, šiemet Lietuvos bendrojo vidaus produkto (BVP) augimas gali sumažėti iki 2,7 proc., tačiau šoko atveju jis augtų tik 0,4 proc., o dar blogesnio scenarijaus atveju BVP gali trauktis 1,2 procento.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama

2022 06 06 12:36
Spausdinti