Meniu
Prenumerata

trečiadienis, liepos 17 d.


FINANSINIS RAŠTINGUMAS LIETUVOJE
Lietuvos bankas: finansinis raštingumas šalyje žemesnis nei vidutinis
ELTA
Marius Morkevičius/ELTA
LB Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė.

Lietuvos banko (LB) Finansinio raštingumo centro vadovė Viktorija Dičpinigaitienė tvirtina, kad finansinio raštingumo lygyje šalies gyventojų rezultatai nesikeičia ir išlieka žemesni negu vidurkis. Taip pat, anot jos, tik keturi iš dešimties supranta, kad pačių žmonių priimti sprendimai lemia jų finansinę padėtį.

„Kalbant apie pastarojo laikotarpio tendencijas finansinio raštingumo lygyje, Lietuvos bankų asociacija skelbia savo tyrimo rezultatus, kurį atliko kartu su Vilnius Tech universiteto mokslininkais. Rezultatai – finansinis raštingumas Lietuvoje žemesnis nei vidutinis ir iš 100 balų siekia 45. Pastaruosius 6 metus jis praktiškai nesikeičia“, – spaudos konferencijos metu teigė V. Dičpinigaitienė.

„Tik 4 iš 10 žmonių paminėjo, kad finansinė padėtis priklauso nuo jų pačių priimamų finansinių sprendimų. Tai labai keista, nes kiti paminėjo ekonominę padėtį, pasaulyje, Lietuvoje, taip pat sutuoktinio, partnerio finansinę padėtį. Tačiau tik keturi iš dešimties supranta, kad pačių priimti sprendimai lemia jų finansinę padėtį“, – tvirtino ji, paminėjusi, kad kas trečias žmogus pritarė teiginiui, jog yra „linkęs gyventi šia diena ir tiki, kad rytoj viskas išsispręs savaime“.

Beveik pusė gyventojų praradę pagrindinį pajamų šaltinį negalėtų išgyventų ilgiau nei mėnuo

LB apklausa taip pat rodo, kad praradę pagrindinį pajamų šaltinį, 44 proc. gyventojų nesiskolindami negalėtų išgyventi ilgiau nei vieną mėnesį, 7 iš 10 – ilgiau nei 3 mėnesius.

„Naujausia Lietuvos banko namų ūkio apklausa rodo, kad 70 proc. asmenų negalėtų išgyventi ilgiau nei 3 mėnesių papildomai nesiskolindami būtiniausioms išlaidoms, praradę pagrindinį pajamų šaltinį. 44 proc. netgi negalėtų išgyventi ilgiau nei mėnesio. Finansų teorija sako, kad turėti rezervą netikėtiems gyvenimo atvejams reikėtų nuo 3 iki 6 mėnesių išlaidų dydžio“, – sakė LB atstovė.

„Deja, kaip matome realybėje, beveik pusė respondentų negalėtų išgyventi ilgiau negu mėnesį“, – aiškino ji.

V. Dičpinigaitienė sakė, kad daugiausiai žmonių taupo lėšas banko sąskaitoje arba laiko grynaisiais pinigais namuose ir tik maždaug penktadalis gyventojų paminėjo gyvybės draudimo produktus ar pensijų fondus, o mažiausia dalis investuoja savarankiškai.

„Populiariausia investicija išlieka nekilnojamasis turtas, panašiomis proporcijomis toliau išsilaiko vertybiniai popieriai, auksas, meno dirbiniai, investiciniai fondai. Pensijų fondus, kaip patrauklią investiciją kaupti ateičiai, įvardijo 3 proc.“, – tvirtino LB atstovė.

Norint orios senatvės, vien „Sodros“ pensijos nepakaks

Galiausiai ji aiškino, kad oriai pensijai užtikrinti reikia 70–80 proc. pajamų, kurias gyventojas gaudavo iki senatvės. Tačiau, anot jos, vidutinė pensija siekia tik 45 proc. pakeitimo normos, tad siekiant „orios senatvės“ tik iš „Sodros“ gaunamos pensijos neužtenka.

„Teorija sako, kad ori pensija tai 70–80 proc. gyventojo pajamų. (...) Šiai dienai vidutinis darbo užmokestis siekia maždaug 1,2 tūkst. eurų „į rankas“, o vidutinė pensija – maždaug 540 eurų, t. y. apie 45 proc. pakeitimo norma. Norint, kad ji siektų 70–80 proc., vien tik „Sodros“ pensijos nepakanka“, – dėstė V. Dičpinigaitienė.

„60 proc. respondentų pasakė, kad tikisi turėti didesnę nei 50 proc., o 25 proc. – netgi daugiau nei 70 proc.“, – pažymėjo ji.

LB atstovė tikino, kad didžioji dalis apklaustųjų savo pasiruošimą pensijai vertina prastai arba vidutiniškai, o savarankiškai ateičiai investuoja vis dar per mažai žmonių.

2023 12 11 11:34
Spausdinti