Atnaujinęs skaičiavimus Lietuvos bankas teigia, kad minimali mėnesio alga (MMA) kitąmet galėtų augti 21,6 proc. iki 888 eurų.

Tačiau bankas teigia labiau palaikantis jos didinimą du kartus per metus – 9,4 proc. arba 69 eurais iki 799 eurų, o vėliau jos kėlimas priklausytų nuo ekonomikos būklės. Jei ji būtų gera, MMA nuo birželio galėtų didėti dar 11 proc. iki 888 eurų.

Tačiau Vyriausybės atstovų teigimu, tokį pasiūlymą įgyvendinti būtų sudėtinga, nes tektų peržiūrėti valstybės biudžetą, be to, Finansų ministerija MMA didinimą siūlo sieti su neapmokestinamų pajamų dydžio (NPD) kėlimu.

Lietuvos banko Ekonomikos departamento direktorius Aurelijus Dabušinskas Trišalės tarybos posėdyje teigė, kad vis dar siūloma remtis tarybos sutarta formule, tačiau taip pat siūlo įvertinti ekonomikos neapibrėžtumą.

„Matome, kad ekonominės raidos neapibrėžtumas vis dar yra didelis. Rizikų balansas išlieka neigiamas ir neigiamesnis negu anksčiau“, – sakė A. Dabušinskas.

Anot jo, nuo sausio MMA galėtų augti 9,4 proc., vėliau būtų laukiama kitų metų pirmojo ketvirčio ekonomikos augimo rezultatų.

„Balandį turėtume duomenis ir matytume, ar pirmą ketvirtį metinis augimas yra teigiamas ar ne. Jei jis ne teigiamas, tada dėl antro žingsnio sakytume, kad susilaikom ir aptariam reikalus Trišalės tarybos posėdyje. Kita sąlyga, kokios tendencijos yra darbo rinkoje, ar faktinis darbo užmokestis viršija Finansų ministerijos prognozes“, – teigė A. Dabušinskas.

„Jei situacija nebloga, nuo birželio būtų galima papildomai didinti MMA“, – pridūrė jis.

Pagal šį variantą, jei ekonominė situacija būtų palanki, MMA didinimas birželį galėtų siekti 11 proc. iki 888 eurų.

Be to, bankas taip pat pasiūlė dar vieną variantą – nuo sausio didinti 15,5 proc. iki 843 eurų, o vėliau, birželį – dar 5,3 proc. iki 888 eurų.

A. Dabušinsko teigimu, MMA didinti dar kartą nuo birželio galėtų leisti dvi sąlygos – jei kitų metų pirmąjį ketvirtį metinis BVP pokytis būtų teigiamas, o vidutinis darbo užmokestis augtų daugiau kaip 1,5 proc. punkto nei prognozavo Finansų ministerija – 9,6 procento.

Finansų viceministras Mindaugas Liutvinckas teigė, kad tokius pasiūlymus įgyvendinti būtų sudėtinga. Pasak jo, metų viduryje sprendžiant dėl MMA tektų vėl peržiūrėti ir valstybės biudžetą.

„Praktikoje tai nelengvai padaromas sprendimas, nes jis tiesiogiai siejasi su biudžetu, jo planavimu, valdymu ir tikėtina, kad einant tokiu keliu tektų metų viduryje arba kada būtų sutarta iš naujo atidaryti biudžetą. Be to, Finansų ministerija MMA klausimo siūlo netraktuoti kaip izoliuoto, o vertinti sąsają su NPD klausimu“, – Trišalės tarybos posėdyje teigė viceministras.

„NPD formulėje, kaip žinia, yra konkretus MMA dydis. Jei metų eigoje keičiame MMA dydį, tada praktinės problemos yra toliau, jau nekalbant apie tai, kad visa tai yra gyventojų pajamų mokesčio pajamos, kurios dar eina į savivaldybių biudžetų projekcijas. Tokiu keliu einant matau labai daug rezervacijų praktine prasme, nors suprantu logiką“, – kalbėjo jis.

Lietuvos banko atstovas A. Dabušinskas, be to, teigė manantis, kad dėl MMA didinimo būtų mažinama darbo užmokesčio nelygybė, MMA kilimas didintų gyventojų galimybes daugiau vartoti.

Visgi atsargiau, anot jo, MMA didinimą reikėtų vertinti dėl kaistančios darbo rinkos, atlyginimų-kainų spiralės rizikos bei didelio ekonomikos raidos neapibrėžtumo.

Lietuvos bankas šiemet birželį teigė, kad MMA kitąmet galėtų augti 18,9 proc., arba 138 eurais iki 868 eurų, tačiau dėl didelio ekonomikos neapibrėžtumo siūlė atsargesnius ir vėlesnius sprendimus ar dalinį MMA didinimą.