Meniu
Prenumerata

šeštadienis, spalio 8 d.


BANKAI
Lietuvos bankų pelnas pernai augo 18 proc. – iki 329 mln. eurų
BNS
BNS Foto
SEB bankas.

Visi Lietuvos komerciniai bankai pernai uždirbo 329 mln. eurų neaudituoto pelno – 17,6 proc. daugiau nei 2020 m., kai jie uždirbo 280 mln. eurų pelno, pranešė Lietuvos bankas.

Didžiausią įtaką pelno augimui darė atkurtos paskolų vertės sumažėjimo išlaidos. Pelningai pernai dirbo 12 bankų ir užsienio bankų filialų, nuostolingai – 5, jie kartu patyrė 8,3 mln. eurų nuostolį.

„Nors pastaraisiais metais bankų sektorius pasižymi gera sveikata ir aukštu atsparumu galimiems sukrėtimams, šiuo metu būtina budriai stebėti bankų paskolų portfelio kokybės, likvidumo padėtį ir operatyviai reaguoti į pokyčius. Mes aktyviai vertiname, kaip bankai taiko tarptautines sankcijas Rusijai ir Baltarusijai ir kaip įgyvendina pinigų plovimo prevenciją. Taip pat raginame bankus kartu su kitais finansų rinkos dalyviais užtikrinti prieigą prie finansinių paslaugų pabėgėliams iš Ukrainos“, – pranešime sakė LB valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus.

Pasak Centrinio banko, komerciniai bankai šiemet gali susidurti su netiesioginiais Rusijos karo prieš Ukrainą iššūkiais: Lietuvos įmonių, turinčių ar turėjusių verslo santykių su paveiktomis šalimis, kredito rizika, kylančiomis žaliavų, maisto, energijos kainomis, galimais mokėjimų sutrikimais dėl tarptautinių sankcijų Rusijai, kibernetinio saugumo grėsme.

G. Šimkaus nuomone, Lietuvos bankų sektorius yra pasirengęs tinkamai atremti šiuos iššūkius.

Bankų turtas pernai siekė 42,8 mlrd. eurų – 5,1 mlrd. eurų, arba 13,5 proc. daugiau nei 2020-aisiais. Jų kapitalo pakankamumo lygis ir toliau buvo aukštas, o tam pasitarnavo akcininkų sprendimai didžiąją 2020 m. uždirbto pelno dalį skirti būtent kapitalui stiprinti. Bankų likvidumo rodiklis yra beveik keturis kartus didesnis, nei reikalaujama.

Bendras paskolų portfelis padidėjo beveik 3 mlrd. eurų, arba 15 proc. – iki 22,5 mlrd. eurų, iš jų 53,7 proc. sudarė paskolos gyventojams – jos išaugo 1,2 mlrd. eurų (10,8 proc.) iki 12,1 mlrd. eurų. Tai lėmė aktyvus skolinimas būstui – šios paskolos padidėjo 1 mlrd. eurų (11,4 proc.) – iki 9,8 mlrd. eurų.

Paskolos bendrovėms sudarė 41,1 proc. viso portfelio – jos per metus išaugo 1,4 mlrd. eurų (18,4 proc.) – iki 9,2 mlrd. eurų. Daugiausia augo paskolos prekybos bei nekilnojamojo turto (po daugiau kaip 0,3 mlrd. eurų), apdirbamosios gamybos (daugiau kaip 0,2 mlrd. eurų) įmonėms. Panašiu tempu didėjo paskolos tiek didelėms, tiek mažoms ir vidutinėms įmonėms.

Skolinimui augant, vidutinės metinės palūkanų normos mažėjo: įmonių paskolų palūkanų normos pernai vidutiniškai sudarė 2,7 proc. ir buvo 0,3 proc. punkto mažesnės nei prieš metus, būsto paskolų – mažėjo nuo vidutiniškai 2,4 proc. iki 2 proc.

Toliau gerėjo paskolų portfelio kokybė – neveiksnių (blogų) paskolų dalis verslo paskolų portfelyje sumažėjo 44 proc. iki 1,7 proc., gyventojų paskolų portfelyje – 40 proc. iki 1,0 proc.

Indėliai pernai toliau didėjo, nors ir mažesniu tempu negu 2020 m. – jų pernai padaugėjo 3,2 mlrd. eurų (10,2 proc.) – iki 35,1 mlrd. eurų, iš jų beveik 90 proc. indėlių sudarė einamieji indėliai, o gyventojų indėliai išaugo 3,2 mlrd. eurų (18 proc.) – iki 21,2 mlrd. eurų, jie sudarė daugiau kaip 60 proc. visų indėlių.

2022 m. pradžioje banko arba specializuoto banko licencijas turėjo 12 bankų, o kaip užsienio bankų filialai veikė 6 bankai.

Šiuo metu Lietuvos bankas kartu su Europos Centriniu Banku nagrinėja septynias paraiškas gauti specializuoto banko licenciją. Nors bankų sektorius ir toliau buvo koncentruotas, veiklą pradėję nauji rinkos dalyviai vis didina turtą ir šiuo metu užima jau 3,2 proc. rinkos pagal turtą (prieš metus – 0,9 proc. rinkos). Jie ypač aktyvūs mokėjimų ir vartojimo kreditų teikimo srityse.

Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama.

2022 03 29 12:57
Spausdinti