UnsplashLietuvių žinios apie finansus ir jų valdymą vis dar yra nepakankamos, o progresas finansinio raštingumo srityje – per lėtas, rodo Lietuvos bankų asociacijos (LBA) užsakymu bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas, antradienį pranešė LBA.
Apskaičiuotas ir bendras šalies gyventojų finansinio raštingumo indeksas sudaro 45 iš 100 galimų balų ir yra tik dviem balais didesnis nei 2019-aisiais, kai jis siekė 43 balus.
Tyrimas parodė, kad lietuviai geriausiai išmano asmeninių finansų valdymo ir taupymo sritis: gyventojai supranta pagrindines namų ūkio biudžeto sąvokas ir reikšmes, sugeba įvertinti paskolų produktus, tinkamus atsakingam asmeninių finansų valdymui.
Palyginti su 2019-ųjų rezultatais, šiemet 3 proc. daugiau respondentų žinojo ir vieną populiariausių taupymo taisyklių – rekomendaciją turėti bent 3–6 mėnesiams pajamų dydžio santaupų netikėtoms gyvenimo situacijoms.
Nors tyrimas parodė, kad teorinės gyventojų žinios apie finansų valdymą yra palyginti geros, respondentų elgsena sufleruoja, kad praktikoje jos panaudojamos retai. Beveik 40 proc. apklaustųjų nurodė per pastaruosius metus susidūrę su situacija, kai jų mėnesinės išlaidos viršijo pajamas, o dalį santaupų grynaisiais pinigais namuose arba piniginėje laikė apie 67 proc. respondentų, į terminuotąjį indėlį jas padėjo 27 proc. respondentų, laisvas lėšas per pastaruosius 12 mėnesių investavo mažiau nei dešimtadalis apklaustųjų.
Pirmą kartą Lietuvos finansinio raštingumo indeksas suskaičiuotas 2019 metais.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
