Julius Kalinskas/ELTALietuvos startuolių asociacijos „Unicorns Lithuania“ duomenimis, 2023 metais Lietuvos startuoliams pritraukti investicijas sekėsi prasčiau nei 2022 m. Pernai metų bendra investicijų į startuolius suma siekė 272 mln. Eur – tai 7 proc. mažiau nei užpernai.
„Praėję metai startuoliams ir visai technologijų ekosistemai pasaulyje buvo sudėtingi. Kalbėta ne apie investicijų pritraukimą bet kokia kaina, bet apie tvarų augimą, pelningumo rodiklių didinimą ir išskirtinį dėmesį produktui bei geriausiems talentams. Šiame kontekste Lietuvos startuolių ekosistemos rezultatai yra unikalūs – rizikos kapitalo bendrovės „Atomico“ tyrėjai nurodo, kad tik 3 šalys Europoje iki 2023 m. rugsėjo fiksavo startuolių pritrauktų investicijų prieaugį ir Lietuva yra viena jų“, – pranešime teigė asociacijos vadovė Inga Langaitė.
Didžiausią įtaką galutinei pritrauktų investicijų sumai pernai turėjo dvejų startuolių įdirbis – kibernetinio saugumo vienaragis „Nord Security“ ir „Surfshark“ bei saulės parkų projektavimo programinės įrangos lyderis „PvCase“ pritraukė po 100 mln. USD. Maža to, „Nord Security“ ir „Surfshark“ įvertis, palyginus su skelbtu 2022 m., 2023 m. padvigubėjo iki 3 mlrd. USD, o „PVcase“ pernai taip pat įsigijo JAV sėkmingai veikiančią įmonę „Anderson Optimization“.
Paminėti atskirai verta ir startuolį „Cast AI“ – 2023 m. pritraukusį 2 stambias investicijas: 35 mln. USD ir 20 mln. USD. Nors šio startuolio įkūrėjai nėra lietuviai, su Lietuva jie puoselėja glaudžius ryšius, įsteigė pusšimčio darbuotojų padalinį Vilniuje ir Lietuvoje moka mokesčius.
Pasak I. Langaitės, kai pasaulyje stebimas dirbtinio intelekto (DI) startuolių proveržis, didžiausias investicijas Lietuvoje pritraukę startuoliai veikia nuo kibernetinio saugumo, energetikos iki medicinos, finansų ir biotechnologijų sektorių – tai rodo startuolių ekosistemos įvairovę, patvirtina potencialą skirtingų interesų investuotojų akyse.
Asociacija skelbia 10 didžiausių startuolių Lietuvoje pritrauktų investicijų 2023 m.: „Nord Security“ (100 mln. USD), „PVcase“ (100 mln. USD), „Cast AI“ (55 mln. USD), „Sentante“ (6,5 mln. USD), „GenusAI“ (6 mln. USD), „Atrandi Biosciences“ (4,8 mln. USD), „Oxipit“ (3,8 mln. USD), „Heavy Finance“ (3,3 mln. USD), „GoRamp“ (3 mln. USD), „Inbalance grid“ (2 mln. USD).
Visi Lietuvoje veikiantys startuoliai 2022 m. iš viso pritraukė 293 mln. Eur, 2021 m. – 429 mln. Eur (iš jų 250 mln. Eur – „Vinted“), 2020 m. – 43 mln. Eur, 2019 m. – 170 mln. Eur. Vidutinė investicijos suma 2022 m. siekė 8 mln. Eur, o 2021 m. – 7 mln. Eur.
„Dealroom“ duomenimis, Lietuvos startuolių ekosistema šiandien vertinama 9,5 mlrd. Eur.
