PexelsRusijos sukeltas karas Ukrainoje bei neapibrėžtumas dėl jo kitąmet bus reikšmingiausias arba vienas iš daugiausiai įtakos Lietuvos ekonomikai turinčių veiksnių, mano dauguma BNS kalbintų ekonomistų. Kai kurie visgi teigia, kad didžiausias karo poveikis jau praeityje, o kitąmet daugiau įtakos turės prastėjanti bendra pasaulio ekonomikos būklė, palūkanų šuolis.
Naujienų agentūra BNS paprašė 17-likos ekonomistų ir ekspertų įvertinti, ar neapibrėžtumas dėl karo Ukrainoje 2023 metais darys didžiausią poveikį Lietuvos ekonomikos vystymuisi.
Aštuoni analitikai teigė, kad tai bus reikšmingiausias veiksnys, po du mano – vienas reikšmingiausių ar „nebūtinai“, o keturi teigė, kad tai nebus itin reikšmingas veiksnys. Dar vienas ekspertas pažymėjo, jog tai priklausys nuo tolesnio karo scenarijaus.
Karas Ukrainoje ir toliau veiks Lietuvos ekonomiką
Karo Ukrainoje neapibrėžtumą kaip reikšmingiausią veiksnį šalies ekonomikai kitąmet matantys ekonomikos ekspertai sako, kad tai turės neigiamų ilgalaikių pasekmių, be to, agresorių Rusijos ir Baltarusijos pašonė Lietuvai ypač blogina verslo aplinką, tarptautinius prekybos ryšius.
„Karas jau tuoj skaičiuos metus ir, atrodo, atbukome, kasdienė rutina užgožė siaubą ir net tokiame kontekste funkcinio aiškumo kasdien vis daugiau: ekonomika nestoja, verslas kruta, prisitaiko prie pasikeitusio geopolitinio konteksto ir iššūkių. Bet reikia suvokti, kad karas Europoje, mūsų pašonėje, yra struktūrinis tektoninis lūžis iki tol veikusiame mūsų pasaulio suvokime“, – teigė bendrovės „INVL Asset Management“ ekonomistė Indrė Genytė-Pikčienė
Anot jos, kol karas nesibaigs ir Rusijos režimas „grasins ir gąsdins branduoliniais mygtukais“, visiškai sugrįžti į normalų įprastą gyvenimą nepavyks, nes visada teks įskaičiuoti ir vadinamuosius ribinius planus ir blogiausius scenarijus.
Ekonomistų vertinimu, Lietuvai karo ir agresorių kaimynystė yra itin nepalanki ir reputacijos bei verslo aplinkos prasme.
„Pasauliniame kontekste Lietuva save pristato kaip valstybę, esančią tam tikroje rizikos zonoje, kuriai grėsmę kelia Rusija kaip potenciali agresorė. O tai gali stabdyti tiek investicijas Lietuvoje, tiek turi įtakos atvykstamojo turizmo srautams“, – teigė Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius Vaidas Gaidelys.
KTU profesorius Rytis Krušinskas pastebi, kad Lietuva dažnai buvo laikoma tam tikra jungiančia grandimi tarp Europos Vakarų ir Rytų, tačiau, jo vertinimu, ekonomine prasme kuriam laikui jos tarpininko vaidmuo keisis, dings pigesnių žaliavų iš Rusijos ar Baltarusijos tiekimo galimybės bei prekyba. Ekonomisto teigimu, toks posūkis verčia nemažai šiose rinkose dirbusių verslų persiorientuoti, keisti veiklos modelius bei kultūrą.
Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentė Elena Leontjeva teigė, kad situacija regione veikia Lietuvos investicinį patrauklumą, tačiau Ukrainai laimėjus karą Lietuvos ekonomika patirs renesansą.
Kai kurių analitikų vertinimu, karo veiksmai, galimos papildomos sankcijos ir atsakas į jas tebeformuos tiek Lietuvos, tiek kitų pasaulio ekonomikų raidą. Anot Lietuvos banko ekonomisto Dariaus Imbraso, kol karas nesibaigs, sunku tikėtis, kad bus rasti susitarimai, greituoju būdu leisiantys ų energijos žaliavų, ypač gamtinių dujų, ir Europos elektros rinkose grįžti prie kainų, matytų prieš Rusijos invaziją.
„O pasistatyti alternatyvią infrastruktūrą taip pat užtruks. Reikšmingai nemažėjant energijos kainoms sunku tikėtis, kad kitų prekių ir paslaugų kainos pasuks priešinga linkme, o tai vers pinigų politikos formuotojus ir toliau griežtinti finansines sąlygas“, – sakė D. Imbrasas.
Kauno technologijos universiteto profesorė Vilmantė Kumpikaitė-Valiūnienė taip pat mano, kad karas turės labai didelę įtaką žaliavų ir energetikos kainoms, tačiau poveikis Lietuvos ekonomikai priklausys nuo jo tolesnės eigos.
„Karui besitęsiant energetinė krizė gali gilėti ir neigiamai atsilieps ekonomikai. Jei konfliktas baigsis, tikėtina, kad padėtis energetikos sektoriuje gerės“, – teigė ji.
Kai kurie ekspertai teigia, jog karas bus vienas svarbiausių veiksnių, tačiau per metus gali būti ir kitų geopolitinių situacijų, kuriančių neapibrėžtumą ir smarkiai veikiančių ekonominę būklę.
ISM profesorius Tadas Šarapovas sako, kad Europos ekonominis vystymasis labai priklausys nuo energetinių išteklių kainų ir centrinių bankų politikos palūkanų atžvilgiu. SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas taip pat prie ne mažiau reikšmingų veiksnių įvardijo centrinių bankų politiką bei pagrindinių eksporto rinkų ekonominius pokyčius.
Didžiausios pasekmės – praeityje?
Dalis ekonomistų mano, kad Rusijos karas Ukrainoje ir toliau veiks Lietuvos ekonomiką, bet reikšmingesni bus kiti veiksniai – blogėjanti pasaulio ekonominė padėtis, aukštos palūkanų normos, o žodžiai „recesija“ ir „krizė“ bus minimi dažniau nei šiemet minėta infliacija.
Banko „Swedbank“ ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad karas Ukrainoje vis dar gali pasukti netikėtomis kryptimis ir turėti pasekmių visai Europai, tačiau tikėtina, kad didžiausias poveikis ir pasekmės buvo 2022-aisiais.
„Europos Sąjunga vieningai beveik visiškai atsisakė arba netrukus atsisakys Rusijos energijos išteklių ir pritaikė itin plačias sankcijas Rusijai. Šiame fronte nieko naujo turbūt nereikėtų tikėtis, galbūt tik dar platesnių sankcijų. Tikėtina, kad 2023 metų Lietuvos ekonominėms perspektyvoms daugiau įtakos turės prastėjanti bendra pasaulio ekonomikos būklė. Blėstantis didžiųjų pasaulio ekonomikų augimas, sumažėjusi daugelio gyventojų perkamoji galia, milžiniškas palūkanų normų šuolis, mažėjančios NT kainos – visa tai bus nemažas iššūkis daugeliui įmonių ir gyventojų“, – sakė N. Mačiulis.
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas sako, kad reikšmingiausias 2023 metų ekonomikos įvykis bus pasaulinė krizė ir jos poveikis Lietuvos ekonomikai. Anot jo, jau dabar finansų rinkos signalizuoja apie didėjantį nerimą dėl artėjančios krizės, šis nerimas virs realybe jau 2023 metų pradžioje.
„Todėl 2023 metais viešojoje erdvėje tarp ekonomikos temų bus labai dažnai girdimas žodis „krizė“ ir „recesija“. Gera naujiena yra tai, kad šį kartą Lietuva yra gerai pasiruošusi krizei, todėl ekonomikos nuosmukis greičiausiai bus labai nedidelis, todėl pagrindo nerimui nėra“, – teigė jis.
ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto dėstytoja Asta Klimavičienė mano, kad labiau nei karas Ukrainoje Lietuvos ekonomiką veiks infliacija, didesnės palūkanų normos bei su tuo susiję gyventojų lūkesčiai ir verslo sprendimai.
Inovacijų agentūros vadovė Romualda Stragienė pastebėjo, kad prie karo neapibrėžtumų verslas gerai prisitaikė, nors rimtas pasekmes jaus dar ilgai. Finansų analitikas Marius Dubnikovas taip pat pastebėjo, kad Lietuvos eksportas nepriklauso nuo Rusijos ir Ukrainos.
Vilniaus universiteto dėstytojas Nerijus Černiauskas mano, kad didžioji dalis neapibrėžtumo dėl Ukrainos jau praeityje. Pasak jo, kitąmet didelis dėmesys bus skiriamas gynybai ir energetikai, o šalies politikai jau ruošis 2023 metų savivaldybių rinkimams.
„Lietuva jau nuo 2009 metų gyvena dideliame neapibrėžtume. Ekonominė krizė, antra krizė ES pietuose, Krymo aneksija ir sankcijos Lietuvos eksportuojančiam sektoriui, kovidas, Baltarusijos pabėgėliai, karas Ukrainoje – vien problemos. Bet nepaisant visų šių sunkumų, Lietuvos ekonomika juda pirmyn. Todėl judėkime ir toliau“, – teigė jis.
