Meniu
Prenumerata

ketvirtadienis, lapkričio 14 d.


PASAULIS 2023. LIETUVA
Lygus kelias ar duobė? Europoje pranašaujant recesiją Lietuva gali išsilaikyti aukščiau nulio
Liepa Žeromskaitė
Freepik

Koronaviruso pandemija pristabdė pasaulio ekonomiką, bet Lietuva išsisuko kone lengviausiai Europoje. Dėl sutrūkinėjusių tiekimo grandinių problemų patyrė pramonės įmonės, atsirado net tokių prekių kaip lengvieji automobiliai deficitas, tad apsukas lėtino importinių prekių pardavėjai, bet su tikrai rimtais sunkumais susidūrė turizmo agentūros ir paslaugų įmonės, kurių veikla buvo ribojama. Iš pandemijos balos išlipome beveik sausi.

Tačiau 2023-iaisiais už tai teks sumokėti. Valstybės į ekonomiką įlieti paramos verslui pinigai, rekordinės santaupos ir dar 2021-ųjų žiemą pradėjusios augti energijos išteklių kainos iškėlė infliaciją iki rekordinių aukštumų (rugsėjį ji siekė 24,1 proc.), o situaciją dar apsunkino Rusijos invazija į Ukrainą. Įtampos jaučiamos ir darbo rinkoje, tik čia prastesnėje derybų pozicijoje yra darbdaviai, o ne samdomi darbuotojai – atlyginimai sparčiai kilo, laisvų darbo vietų ir bedarbių skaičių santykis rodė, kad verslams kyla problemų susirasti naujų darbuotojų.

Didžiausios rizikos šalies ekonomikai yra toliau brangstantys energijos ištekliai ir jų tiekimo trikdžiai, lėtėjanti pagrindinių užsienio prekybos partnerių ES ekonomika, griežtinama pinigų politika. Infliacijos taip pat nugalėti dar nepavyks. Lietuvos bankas ir Tarptautinis valiutos fondas prognozuoja, kad 2023-iaisiais vidutinė metinė infliacija Lietuvoje turėtų mažėti, tačiau vis dar išliks aukštesnė nei 8 proc.

Ekonomisto Mariaus Dubnikovo nuomone, 2023 m. nuo recesijos išsisukti nepavyks. Gyventojus kankins išaugusios komunalinių paslaugų kainos, o turinčius paskolų – ir didėjančios kasmėnesinės įmokos dėl Europos centrinio banko (ECB) keliamų palūkanų normų. ECB nuo 2022-ųjų vidurio tris kartus ir sparčiau, nei tikėtasi, kėlė palūkanų normą – lapkritį ji buvo 2 proc., planuota kelti ir gruodį. Dar agresyviau elgiasi JAV centrinis bankas ir jo sparčiai didinamos normos lemia, kad doleris stiprėja euro atžvilgiu, o 2022 m. pasiekė paritetą. Tai kelia papildomų problemų euro zonos šalims, nes už naftą ir dujas paprastai atsiskaitoma doleriais, o tai galiausiai atsispindi gąsdinančiais skaičiais degalinių švieslentėse.

2023 01 10 06:45
Spausdinti