Europos Sąjunga (ES) skatina atsakingiau žvelgti į investicijas ir pagalvoti ne tik apie finansinę naudą, bet ir apie poveikį aplinkai. Laura Čiginskaitė su Lietuvoje viešėjusiu „Aviva“ vyriausiuoju analitiku Patricku Arberiu kalbėjosi apie žaliąją ekonomiką.
– Žalieji finansai šiuo metu yra madinga tema, tačiau daliai žmonių vis dar neaišku, kokia tiksliai finansinė veikla turima omenyje. Gal galėtumėte apibrėžti šią sąvoką?
– Apibrėžimai gali šiek tiek skirtis – tai yra viena iš problemų. Kalbėkime apie tai, ką bando daryti ES. Žaliųjų finansų sričiai priskiriama bet kokia finansinė veikla, kuri turi teigiamos įtakos aplinkai, pavyzdžiui, investicijos į atsinaujinančius energijos šaltinius, efektyvų energijos vartojimą.
Mes skatiname kalbėti apie tvariuosius finansus, o tai yra šiek tiek platesnė sąvoka nei žalieji finansai. Taip – tvariųjų finansų – vadinasi ir viena iš ES grupių. Spręsdami socialines, vandens trūkumo ar dykumėjimo problemas, siekiame ir ES tvarios ekonomikos tikslų. Jų rezultatai turės teigiamos įtakos aplinkai.
– Kaip keičiasi visuomenės požiūris į tvariuosius finansus? Ar žmonės stengiasi investuoti atsakingiau?
– Taip, nors daugelis nežino, kaip veikia finansų sistema, ir tvarios investicijos atrodo tik vienas iš galimų pasirinkimų, todėl susidomėjimas jomis neauga taip sparčiai, kaip norėtume. „Morgan Stanley“ pernai atliktos apklausos duomenimis, 75 proc. respondentų domina tvariosios investicijos. Tarp tūkstantmečio kartos, gimusios po XX a. 8-ojo dešimtmečio, apklaustųjų šis rodiklis dar aukštesnis – siekia 86 proc.
Mūsų įmonė taip pat atliko panašią apklausą ‒ rezultatai nedaug skyrėsi. Rodikliai nebuvo tokie geri, bet daug apklaustųjų teigė, kad norėtų, jog jų pensijų fondo lėšos darytų teigiamą įtaką aplinkai. Blogiau tai, kad dalis žmonių apie tai susimąsto tik paklausus, patys apie tai nepagalvoja. Todėl manau, kad ES nuostatos gali būti naudingos, nes uždavus klientams klausimus apie jų prioritetus gali užsimegzti dialogas.
Susidomėjimas šia tema padidėjo po Paryžiaus klimato kaitos susitarimo ir paskelbus ES tvarių finansų tikslus. Žmonės susimąstė, kaip tai gali atsiliepti jų gyvenimui. Nežinant, kaip veikia finansų sistema, šį poveikį sunku pastebėti.
Jauniems žmonėms ypač svarbu suvokti, kad pensijų fondai nėra tik priemonė užtikrinti finansinį stabilumą senatvėje. Svarbesnis klausimas turėtų būti, ar kaupdami lėšas sutinkate investuoti į įmones, kurios naikina pasaulį. Kitaip tariant, kokiame pasaulyje norite išeiti į pensiją.
– Taigi, kiekvienas gali ir turi pradėti nuo savęs?
– Valdžios ir verslo veiksmai yra svarbūs, bet daugelis žmonių taip pat gali padaryti įtaką, net jei jie yra smulkūs investuotojai. Žmonės, valdantys jūsų pinigus, turi elgtis atsakingai ir juos investuodami atsižvelgti į jūsų interesus. Galite susisiekti su savo pensijų fondais ir tuo pasidomėti.
Manau, kad kovoje su aplinkosaugos problemomis esama neblogų naujienų, pavyzdžiui, Paryžiaus klimato susitarimas. Bet statistika rodo, kad energijos, iškastinio kuro sunaudojimas nemažėja, todėl tai dar ne tas atvejis, kai pasaulis turi vieną tikslą, čia svarbų vaidmenį atliks ir finansai. Jeigu norime kurti tvarią ateitį, reikės nemažai investicijų į žaliąją infrastruktūrą: energijos generatorius, transportą, elektrą. Tam reikalingos lėšos, dalį jų skirs valstybė, bet didžioji dauguma atkeliaus iš privataus sektoriaus, todėl svarbu, kad jis kuo labiau įsitrauktų ‒ tai paskatintų pokyčius.
– Anksčiau spręsti aplinkos apsaugos problemas ir finansuoti žaliąją infrastruktūrą iš esmės buvo valstybės atsakomybė. Kada tai tapo privataus sektoriaus reikalu?
– Šioje srityje valdžia vis dar vaidina svarbų vaidmenį. Didžiojoje Britanijoje, galbūt ir kitose Europos valstybėse, valdžios institucijos siekia pritraukti investicijų į tam tikras sritis ir stebi, kaip subsidijos, kainų palaikymas gali prisidėti užtikrinant šių investicijų patrauklumą ir stabilumą.
Priežastis, dėl kurios privatus sektorius vis labiau įsitraukia sprendžiant aplinkosaugos klausimus, gana akivaizdi – viešasis sektorius susiduria su lėšų trūkumu arba jų sumažėja dėl krizės, o žaliosios infrastruktūros poreikis toliau auga. Tyrimai rodo, kad žaliosios investicijos turi tokią pačią teigiamą grąžą kaip ir įprastos, be to, jos neša naudą žmonėms.
– Ko, jūsų nuomone, reikia, kad tvarieji finansai, žalioji ekonomika taptų pasauliniais procesais?
– Manau, kad judama teisinga linkme. ES, Didžioji Britanija ir kitos šalys siekia žiūrėti į viešąjį ir privatų sektorių kaip į sistemą. Iniciatyvos Didžiojoje Britanijoje ir ES – geri pavyzdžiai, bet jų yra ir daugiau. Tiesa, tokią praktiką turi ne visos valstybės. ES tvarios ekonomikos tikslai ir Paryžiaus susitarimas dėl klimato kaitos skatina šalis ne tik įsipareigoti mažinti vartojimą, bet ir planuoti, iš kur gauti tam lėšų.
Ateityje žaliųjų finansų turėtų ne tik daugėti, bet visi finansai turės būti tokie
Grįžkime prie tvarios ekonomikos principų. Kaip pavyzdį pateikiau ES, bet manau, kad ir nacionalinės vyriausybės galėtų skatinti įsitraukti privatų sektorių, auginti žaliųjų investicijų paklausą. Reikėtų šviesti žmones, kalbėti šia tema ar tiesiog informuoti turto savininkus bei valdytojus, kad priimdami investicinius sprendimus jie gali ir turi galvoti apie aplinkos, socialines problemas.
Antra, svarbu didinti atvirumą. Visos tarptautinės įmonės, vyriausybės, investuotojai turėtų gauti galimybę lengviau sužinoti, kurios bendrovės yra tvarios. „Aviva“ remia ir kartu su Didžiosios Britanijos, Vokietijos, Danijos vyriausybėmis siekia sukurti sistemą, kuri reitinguotų tarptautines bendroves pagal ES tvarios plėtros sistemą. Mes surinktume ir paskelbtume informaciją, kurią galima rasti akademinėje, verslo aplinkoje, sureitingavę dideles bendroves pagal įvairius kriterijus ‒ tokius kaip klimato kaita, vandens suvartojimas, lyčių lygybė ir pan. Visi galėtų prieiti prie šių duomenų. „Aviva“ generalinis direktorius Markas Wilsonas nori paskatinti konkurenciją šioje srityje. Manome, kad nė viena įmonė nenorėtų atsidurti reitingo apačioje, todėl varžytųsi dėl aukščiausių vietų. Tokios iniciatyvos parodo, kur leidžiami pinigai ir kokią įtaką tai daro aplinkai.
Trečia, svarbu formuoti investicijų įvaizdį: jeigu jos tvarios, daryti jas patrauklias, jei ne – priešingai.
– Tikriausiai neverta diskutuoti, ar tvarūs žalieji finansai yra ateitis. Bet kokia tai ateitis?
– Tikiuosi, kad tai ateitis. Manau, kad priešingu atveju ne tik draudimo kompanijos, bet ir visi mes atsidursime bėdoje. Jau dabar verslas, vyriausybės, individai turi pradėti galvoti, kaip būtų galima paveikti situaciją ‒ nepaisant to, kad potencialiai blogiausias klimato pokyčių scenarijus gali įvykti maždaug po dešimt ar dvidešimt metų. Mūsų investicijos ir reakcijos kuria ateitį šiandien.
Sakyčiau, kad ateityje žaliųjų finansų turėtų ne tik daugėti, bet visi finansai turės būti tokie. Nėra prasmės kelti tvariųjų finansų lygį iš santykinai žemo į šiek tiek aukštesnį, jeigu jie vis tiek sudarys 10 proc., o likę 90 proc. bus skiriama kitiems dalykams ‒ taip problemos neišspręsime. Pagrindinis iššūkis šiandien ‒ kaip pakeisti žmonių elgesį, kad visi finansai taptų tvarūs.
P. Arberis
„Aviva“ vyresnysis analitikas, atsakingas už pasaulinės viešosios politikos ir tvarios finansų rinkos reformų įgyvendinimą.
Dirba su ES ekspertų grupe tvarių finansų klausimais ir kovos su klimato kaita informacijos atskleidimo darbo grupe.
Devynerius metus dirbo Didžiosios Britanijos vyriausybėje, specializavo viešuosiuose finansuose ir tarptautinėse derybose.
Didžiosios Britanijos derybininkų komandos, dirbusios rengiant 2015 m. priimtą Paryžiaus klimato kaitos susitarimą, narys, vadovavęs deryboms dėl klimato kaitos G20 ir G7 blokų valstybėse bei deryboms dėl Jungtinių Tautų tvaraus vystymosi tikslų.
