PexelsBendrovių bankrotai bus reti, bet kreditavimui griežtėjant „šiukšlinių“ obligacijų greitai padaugės
Rizikingos skolos rinkoje netrūksta eufemizmų. Obligacijos, kurias išleido bendrovės su didele bankroto rizika, vadinamos nebe „šiukšlėmis“, o „spekuliacinio lygio“ ar „aukšto pajamingumo“. Skolininkai iki šiol niekada nesvajojo, kad galėtų nuskriausti kreditorius. Vis dėlto kai kurie be pastarųjų pritarimo vykdo „mainus iš būtinybės“, sumažinančius skolos vertę be kreditorių sutikimo. Per pandemiją atsirado vienas ypač elegantiškas būdas matuoti pelningumą – rodiklis EBITDAC, arba pelnas prieš palūkanas, mokesčius, nusidėvėjimą, amortizaciją ir COVID-19 virusą.
2021 m. toks mandagumas buvo pateisinamas. Pasaulinis spekuliatyvaus reitingo skolos nevykdymo lygis metų pradžioje siekė kiek mažiau nei 7 proc. ir buvo apie du kartus žemesnis nei per 2007–2009 m. finansų krizę. Nepaisant pasikartojančių suvaržymų, kuriuos lėmė labiau užkrečiamos koronaviruso atmainos, per kitus tris ketvirčius šis rodiklis sumenko. Kredito reitingų agentūra „Moody’s“ prognozuoja, kad 2022 m. jis toliau mažės ir balandžio pabaigoje pasieks 1,6 proc., o vėliau pradės po truputį augti. Tai pastebimai mažesnis lygis už ilgalaikį 4,2 proc. vidurkį.
Iki šiol ramybę užtikrino didžiulė parama per pinigų ir mokesčių politikos priemones. Vyriausybės pasirūpino išmokomis ir paskolomis su finansiniais sunkumais susidūrusiam verslui, palaikė vartojimo išlaidas per prastovų išmokas ir paramos čekius gyventojams. Dėl to įsiskolinusios bendrovės daugeliu atvejų sugebėjo rasti pinigų įsipareigojimams vykdyti. Centriniai bankai toliau laikė nustatę žemas palūkanų normas, o rinkas užliejo pinigais, taikydami plataus masto kiekybinio skatinimo programas. Tai paskatino investuotojus skolinti rizikingesniems skolininkams, iš kurių galima uždirbti didesnę grąžą.
