Dėl koronaviruso sukeltos krizės Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) šiemet trauksis 5 proc., tačiau maždaug tiek pat ekonomika paaugs kitais metais, prognozuoja „Swedbank“.
Anot jo analitikų, vien antrąjį ketvirtį šalies BVP gali smukti dešimtadaliu.
Banko ekonomistai skaičiuoja, kad pasaulio BVP šiemet mažės 2 proc. – daugiau nei pasaulinės krizės metu 2009-aisiais. Vis dėlto, pasak banko analitikų, gera žinia yra ta, kad šis nuosmukis bus trumpalaikis, o Lietuvos ekonomika šiuos iššūkius pasitinka subalansuota ir neperkaitusi.
„Lietuva praėjusį dešimtmetį baigė būdama itin geros ekonominės formos. Pernai buvo pasiektas rekordinis užsienio prekybos perteklius, būsto rinka neperkaito, valstybė turi nemažą finansinį rezervą, gyventojų bei įmonių santaupos rekordinės, o finansiniai įsipareigojimai – vieni mažiausių Europos Sąjungoje“, − komentuoja „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
Pasak jo, priešingai nei 2008-aisais, išorinį šoką suvaldyti ir amortizuoti bus daug lengviau. Dėl to neprognozuojama, kad Lietuvos BVP smukimas labai skirsis nuo kitų labiau išsivysčiusių ES šalių.
„Swedbank“ teigimu, šiemet valdžios sektoriaus biudžetas nebus perteklinis, kaip suplanuota, o deficitas gali siekti 6 proc. BVP. Tačiau N. Mačiulis nemano, kad tai yra problema − priešingai, būtent anticiklinė fiskalinė politika gali leisti išvengti neigiamų ilgalaikių pasekmių.
„Šiemet gyventojai daugiau taupys – nes turės mažiau galimybių išleisti pinigus ir jaus nerimą dėl savo ateities. Įmonės taip pat atidės nebūtinas išlaidas ir kai kurias investicijas. Tokiame kontekste siekiant išvengti gilesnio BVP kritimo itin svarbus vaidmuo tenka valdžios sektoriui, galinčiam ir turinčiam didinti išlaidas. Bandymai didinti mokesčius arba karpyti išlaidas būtų skausminga klaida“, − pabrėžia N. Mačiulis.
Pasak jo, naujos aplinkybės atskleis, kodėl šaliai buvo tokia naudinga narystė euro zonoje. Krizės akistatoje finansų rinkose arba iš Europos stabilumo mechanizmo (ESM) Lietuva galės skolintis už itin mažas ar net vis dar neigiamas palūkanas, taip išspręsdama laikinas problemas ir neužkraudama naštos ateities kartoms.
Anot N. Mačiulio, kol kas gyventojams svarbiausia nepadėti viruso plitimui, valdžia turi plėsti šoką amortizuojančių priemonių ir potencialių gavėjų sąrašą, o įmonės – išsaugoti ilgalaikius ekonominius santykius.
Jo nuomone, pandemijos pasekmės pasaulio ekonomikai priklausys nuo trijų veiksnių: per kiek laiko pavyks suvaldyti viruso plitimą, kokių karantino priemonių bus imtasi ir kiek ilgai jos bus taikomos bei kokiomis priemonėmis bus remiamas verslas ir gyventojai.
„Nebuvo daug abejojančių, kad ekonomikos augimas lėtės, tačiau net ir didžiausi pesimistai neįsivaizdavo tokios niūrios šio dešimtmečio pradžios. Besitęsianti pandemija, žmogiškieji praradimai, griežtos karantino priemonės, sutrikusi prekių tiekimo grandinė bei paklausa – visa tai paliks nemažą pėdsaką Lietuvos ir viso pasaulio ekonomikai“, − pranešime sako N. Mačiulis.
„Swedbank“ manymu, labiausiai tikėtinas scenarijus − viruso plitimas Europoje bus sustabdytas per du mėnesius ir iki vasaros daugelis valstybių atšauks griežčiausias karantino priemones.
„Swedbank“ prognozuoja, kad euro zonos BVP šiemet susitrauks 4 proc., JAV – 3 proc. Vis dėlto bankas nemano, kad ši krizė bus tokia ilga ir turės tokių neigiamų pasekmių, kaip 2008–2009 m. Manoma, kad po didelio kritimo šiemet jau kitais metais seks nemažiau staigus atsigavimas.
Vis dėlto „Swedbank“ neatmeta ir dar niūresnio scenarijaus galimybės – jei viruso plitimo sustabdyti nepavyktų ir bent dalinis karantinas daugelyje šalių būtų pratęstas daugiau nei dviem mėnesiams, ekonomikos kritimas tęstųsi ilgiau, o pakilimas būtų lėtesnis. Tokiu atveju daugelio pasaulio šalių BVP nuosmukis būtų beveik dvigubai didesnis nei prognozuojama dabar.
„Vis tik šioje situacijoje guodžia tai, jog centriniai bankai ir vyriausybės sureagavo itin greitai ir pasitelkė iki šiol nematytas pagalbos priemones. Centriniai bankai neribotai didins pinigų pasiūlą, o valstybės yra pasiruošusios tuos pinigus įdarbinti sušvelninant trumpalaikius įmonių ir gyventojų nuostolius. Todėl galime tikėtis, kad jau antrąjį šių metų pusmetį daugelis valstybių pradės lipti iš duobės“, − mano N. Mačiulis.
„Swedbank“ teigimu, būtent dėl to, kad karantinas neturėtų tęstis ilgai, o valstybės taikys precedento neturinčias ekonomikos skatinimo priemones, tikėtina, pavyks išvengti didelio bankrotų skaičiaus ir nedarbo šuolio.
Bankas prognozuoja, kad apie 25 tūkst. žmonių gali netekti darbo, o nedarbo lygis laikinai padidės iki 8 proc.
Anot N. Mačiulio, nepaisant didelio ekonominio šoko, atlyginimų mažėjimas neprognozuojamas. Nemažai įmonių šiemet nebeturės galimybių didinti atlyginimus, o ir kitais metais tai darys atsargiau.
Tačiau padidintas minimalus atlyginimas bei suplanuotas viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų kėlimas vidutinį darbo užmokestį šiemet pakels 3 proc., panašus augimas turėtų išlikti ir kitąmet. Pigi nafta bei prislopinta paklausa lems tai, kad infliacija šiemet sieks vos 1 proc.
„Susiduriame su tikrai neeiline problema, šiandien viskas atrodo gana niūriai, o epidemiologai nėra nusiteikę optimistiškai. Tačiau panikuoti nereikėtų – susitelkimas, mokslas, žmonių išradingumas, milžiniški ištekliai bei koordinuotos pastangos, visa tai gali pasiūlyti pasauliui problemos sprendimą greičiau nei dabar atrodo“, – sako N. Mačiulis.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama
