Meniu
Prenumerata

penktadienis, vasario 23 d.


FINANSAI
Pajamų didėjimas nusileido infliacijai
BNS
Freepik

Lietuvos gyventojų pajamos pirmąjį šių metų ketvirtį toliau augo, tačiau jų augimas nusileido infliacijai, rodo „Sodros“ pirmojo ketvirčio apžvalga.

„Sodros“ Statistikos, analizės ir prognozės skyriaus patarėja Kristina Zitikytė pastebi, kad darbo pajamų augimas „į rankas“ šiemet sausį-kovą, palyginti su tuo pačiu laiku prieš metus, siekė 13,3 proc., o metinė infliacija buvo 16,6 proc.

Pasak K. Zitikytės, šis skirtumas buvo švelnesnis nei ankstesniais laikotarpiais, tačiau, tikėtina, vis dar tik iš dalies galėjo kompensuoti kainų kilimą.

Vidutinės visą mėnesį dirbusių darbuotojų darbo ikimokestinės pajamos sausį-kovą, palyginti su pernai pirmuoju ketvirčiu, didėjo 15 proc. (247 eurais) iki 1913 eurų, o „į rankas“ – 13,3 proc. (140 eurų) iki 1192 eurų.

„Nors metų pradžioje Lietuvos ekonomikos augimas sulėtėjo, tačiau darbo pajamos toliau augo sparčiai“, – apžvalgos pristatyme ketvirtadienį sakė K. Zitikytė.

Anot jos, darbo užmokesčio augimą lėmė minimalios algos, valstybės politikų, tarnautojų, pareiginės algos bazinio dydžio didėjimas, taip pat atlyginimus didino ir darbdaviai.

Darbo pajamos augo visose pajamų grupėse, bet labiausiai pagerino mažiausiai uždirbančiųjų padėtį: prieš metus žmonės, uždirbantys mažiau nei 840 eurų prieš mokesčius, sudarė 22 proc. visų apdraustųjų, šių metų kovą – 9 procentus.

Pasak K. Zitikytės, iki 1000 eurų prieš metus uždirbo apie 30 proc. apdraustųjų, šiemet – apie 23 proc. Didžioji dalis – 44 proc. – šiemet uždirbo nuo 1 tūkst. iki 2 tūkst. eurų (prieš metus – tiek pat), 19 proc. uždirbo nuo 2 tūkst. iki 3 tūkst. eurų (15 proc.). Daugiau nei 3 tūkst. eurų uždirbo 14 proc. (apie 10 proc.) apdraustųjų.

„Tai, kokiame pajamų rėžyje dirbantysis atsidurs, labai priklauso nuo kvalifikacijos. Tarp tų žmonių, kurie uždirbo pačias mažiausias pajamas, iki minimalios algos, kas ketvirtas dirba nekvalifikuotą darbą. Didėjant pajamoms, tų darbininkų dalis vis mažėja“, – sakė K. Zitikytė.

Vertinant pagal amžių statistiškai didžiausios 31-40 metų žmonių vidutinės pajamos (2361 euras iki mokesčių), mažiausios – jaunimo iki 25 metų (1414 eurų).

Pasak K. Zitikytės, jauniausi žmonės dažniausiai dirba apgyvendinimo ir maitinimo bei informacijos ir ryšių veiklose, o sveikatos, švietimo ir viešojo valdymo sektoriuose jaunimo mažiausiai.

Sparčiausiai darbo pajamos augo aukštą pridėtinę vertę kuriančiose ekonominėse veiklose. Informacijos ir ryšių sektoriuje darbo užmokestis augo 16,8 proc. iki 2033 eurų „į rankas“. Čia toliau daugėjo ir apdraustųjų – palyginti su praėjusiais metais, jų skaičius padidėjo 11 proc. iki 53 tūkst. žmonių.

Kitos sritys, patyrusios didžiausią pajamų augimą – profesinė, mokslinė ir techninė veikla (16,4 proc. augimas iki 1327 eurų į rankas) bei finansinė ir draudimo veikla (12,8 proc. iki 1961 eurų). Viešajame sektoriuje didžiausias pajamų augimas fiksuotas švietime (15,2 proc. iki 1066 eurų).

Ekonominėse veiklose, kuriose dirba daugiausia žmonių, pirmąjį ketvirtį apdraustųjų skaičius mažėjo. Didmeninės ir mažmeninės prekybos sektorius susitraukė 3,8 proc. iki 222,6 tūkst. žmonių, apdirbamoji gamyba – 2,7 proc. iki 223 tūkst.

Šiose veiklose dirbę žmonės pirmąjį ketvirtį papildė bedarbių gretas. Per metus nedarbo išmokos gavėjų skaičius išaugo apie 11 tūkst. Daugiausia jų anksčiau dirbo apdirbamosios gamybos, prekybos, administracinės ir aptarnavimo, apgyvendinimo ir maitinimo įmonėse.

Didžiausias šių žmonių skaičiaus augimas pastebėtas iki 30 metų grupėje. Prieš prarasdami darbą jie daugiausiai dirbo prekybos, maitinimo ir gėrimų teikimo, įdarbinimo įmonėse – pardavėjai, reklamos ir rinkodaros specialistai, nekvalifikuoti apdirbimo pramonės darbininkai, padavėjai.

2023 05 25 11:06
Spausdinti