Meniu
Prenumerata

šeštadienis, vasario 24 d.


BANKŲ APMOKESTINIMAS
Rekordinis bankų pelnas gundo valstybę dalį jo paimti – šis sumanymas turi ir rėmėjų, ir kritikų
Agnė Piepaliūtė
Shutterstock
Ne verslas, o pasaka.

Komercinių bankų pelnas šiais metais gali pasiekti beveik milijardą eurų, net tris kartus daugiau nei įprastai pastaruoju metu. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas siūlo pelno šuolį iš bankų paimti, laikinai įvedant bankų solidarumo įnašą, kuris sudarytų 60 proc. jų grynųjų palūkanų pajamų, daugiau kaip 50 proc. viršijančių ketverių įprastų finansinių metų vidurkį.

Remiantis komercinių bankų veiklos 2022 m. spalio 1-osios duomenimis, solidarumo įnašą turėtų mokėti keturi arba penki bankai: „Swedbank“, SEB, „Luminor“, Šiaulių bankas ir galbūt „Revolut“. Prognozuojama, kad toks mokestis įstatymo galiojimo laikotarpiu sugeneruotų 510 mln. eurų.

Panašios fiskalinės priemonės praėjusiais metais jau buvo pritaikytos Ispanijoje, Čekijoje ir kai kuriose kitose ES šalyse. Ispanijoje buvo įvestas mokestis grynosioms palūkanų ir komisinių pajamoms, Čekijoje – papildomas mokestis padidėjusio pelno daliai, o Belgijoje pasirodė siūlymų surinkti papildomus 1,4 mlrd. eurų į indėlių draudimo fondą.

Evelina Kvedaravičiūtė, Vilniaus universiteto Ekonomikos ir verslo fakulteto doktorantė, sakė, kad to link ėjome nuo 2008 m.: „Pasaulio ekonomikai kovojant su finansų krize susidarė netradicinė situacija – 2012 m. tuometis Europos centrinio banko (ECB) vadovas Mario Draghi pasakė legendine tapusią frazę, kad centrinis bankas darys viską, ką reikės ir kiek reikės, kad suvaldytų krizę. Ir šį pažadą vykdė daugiau nei dešimtmetį, kai visuomenė ir bankai prisitaikė gyventi neigiamų palūkanų aplinkoje.“

2023 03 30 06:45
Spausdinti