FreepikRusijos rublio kursas pirmadienį kirto 100 rublių už JAV dolerį kartelę, pasiekęs žemiausią lygį nuo 2022 metų kovo 23 dienos, t. y. praėjus kelioms savaitėms po to, kai Maskva pradėjo savo karinę operaciją Ukrainoje.
Portalo „Trading Economics“ skaičiavimais, nuo metų pradžios rublio vertė JAV valiutos atžvilgiu sumažėjo maždaug trečdaliu.
Maskvos biržos duomenimis, rublio kursas 11 val. 33 min. vietos (ir Lietuvos) laiku sudarė 101,01 rublio už JAV dolerį, o euro atžvilgiu Rusijos valiutos kursas nusirito iki 110,73 rublio už eurą – žemiausio per beveik 17 mėnesių lygio.
Vakarų šalims po Kremliaus pajėgų invazijos į Ukrainą 2022 metų vasarį paskelbus Rusijai virtinę sankcijų, rublio kursas buvo kritęs iki 130 rublių už JAV dolerį, tačiau centrinis bankas skubiai ėmėsi kapitalo kontrolės priemonių, kurios padėjo stabilizuoti nacionalinę valiutą.
Praėjusią vasarą šalies valiutos kursas svyravo maždaug 50–60 rublių už JAV dolerį intervale.
O šių metų sausį rublio kursas sudarė apie 66 rublius už JAV dolerį.
„Trading Economics“ rašo, kad keletas veiksnių, įskaitant tarptautines sankcijas, sumažėjusias pajamas iš naftos eksporto, nesubalansuotus valiutos srautus, kapitalo nutekėjimą, sumažėjusią paklausą pagrindinių eksporto partnerių, tokių kaip Kinija ir Indija, ekonomikoje ir darbo jėgos krizę, kartu kelia didelę grėsmę Rusijos ekonomikos perspektyvoms.
Be kita ko, Rusijos einamosios sąskaitos perteklius sausio–liepos mėnesiais sumažėjo 85 procentais.
Finansinių paslaugų bendrovės „Alor Broker“ analitikas Aleksejus Antonovas pirmadienį paskelbtame komentare įspėjo, kad rublio kursas gali dar smukti ir nusileisti iki 115–120 rublių už JAV dolerį.
„Tam, kad rublio kurso smukimas pasibaigtų, mums reikia sulaukti importo sumažėjimo arba ryžtingų pinigų politikos institucijų veiksmų“, – pažymėjo ekspertas.
Rusijos centrinis bankas praėjusią savaitę ėmėsi priemonių valiutos kursui stabilizuoti ir sustabdė užsienio valiutos pirkimą likusiais šių metų mėnesiais, siekdamas sumažinti svyravimus finansų rinkose.
Be to, centrinis bankas liepą padidino bazinę palūkanų normą iki aukštesnio negu tikėtasi 8,5 proc. lygio.
Rublio kurso smukimas pakurstė nuogąstavimus, kad gali nukentėti paprastų rusų pragyvenimo lygis, nes infliacija šalyje didėja.
Prezidento Vladimiro Putino patarėjas ekonomikos klausimais Maksimas Oreškinas valstybinės naujienų agentūros TASS pirmadienį paskelbtame straipsnyje pareiškė, kad pagrindinė valiutos kurso smukimo priežastis yra, jo žodžiais, švelni pinigų politika.
Anot jo, Rusijos ekonomikai naudingas stiprus rublis, o silpna valiuta „apsunkina ekonomikos restruktūrizavimą ir daro neigiamą poveikį žmonių realiosioms pajamoms“.
Patarėjas taip pat pažymėjo, kad centrinis bankas turi visas būtinas priemones šiai problemai spręsti, ir prognozavo, kad rublio keitimo kursas artimiausiu metu normalizuosis.
Centrinio banko vadovės pavaduotojas Aleksejus Zabotkinas penktadienį vykusioje spaudos konferencijoje sakė, kad centrinis bankas laikosi kintamo valiutos kurso modelio, nes jis „leidžia ekonomikai veiksmingai prisitaikyti prie besikeičiančių išorės sąlygų“.
Jis teigė, kad dėl tarptautinių sankcijų gerokai sumažėjo importas iš Vakarų ir tai prisidėjo prie rublio kurso smukimo, tačiau paneigė sklandančias kalbas, kad rublis silpsta ir dėl kapitalo nutekėjimo. Jo teigimu, tokia idėja yra „nepagrįsta“.
A. Zabotkinas taip pat užsiminė, kad centrinis bankas kitame posėdyje, kuris vyks rugsėjo 15-ąją, gali vėl padidinti bazinę palūkanų normą.
