Virtualių valiutų operacijų įmonės nuo kitų metų privalės identifikuoti ne visus klientus, ko siekė Lietuvos bankas, o tik keičiančius kripto valiutą, kurios suma bus didesnė negu 700 eurų. Smulkesni sandoriai bus anoniminiai.
Parlamentarai ketvirtadienį priėmė tokias Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pataisas. Už balsavo 82 Seimo nariai, prieš buvo du, o susilaikė penki.
Seimas anksčiau siūlė griežtesnį variantą, įpareigojantį šių paslaugų teikėjus nustatyti visų klientų tapatybę, neatsižvelgiant į keičiamos sumos dydį. Dabar tai taikoma sandoriams virš 1 tūkst. eurų.
Švelnesnę pataisą pasiūlė premjerė Ingrida Šimonytė, finansų ministrė Gintarė Skaistė, Seimo vicepirmininkas Vytautas Mitalas, konservatorius Matas Maldeikis bei liberalas Andrius Bagdonas.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė teigė, kad 700 eurų riba pasirinkta atsižvelgus į diskusijas su rinkos atstovais – verslu ir priežiūros institucija.
Pasak Seimo vicepirmininko Vytauto Mitalo, 0 eurų riba taikoma tik trijose valstybėse, o visoje Europos Sąjungoje toks reikalavimas įsigalios tik 2025 metais.
Nuo 2025 metų įsigalios ir „Travel rule“ taisyklė, įpareigojanti virtualiųjų ir depozitinių virtualiųjų valiutų piniginių operatorius gauti, laikyti ir perduoti informaciją apie mokėjimo iniciatorių ir gavėją, kad būtų galima nustatyti ir pranešti apie įtartinas operacijas, imtis įšaldymo ir uždrausti įtartinus sandorius.
Lietuvos banko valdybos narys Simonas Krėpšta yra sakęs, kad kripto sektoriaus branda yra labai menka, maždaug pusė rinkos dalyvių apie savo veiklą nėra pranešusios Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, nors tai jos privalo daryti.
Pasak S. Krėpštos, jeigu valdžia kripto rinkos nesuskubs griežtai reguliuoti, Lietuva gali tapti ofšoriniu kripto centru.
Šiuo metu Lietuvoje veikia virš 400 kripto įmonių.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB BNS sutikimo draudžiama